Meditacija
Šio sekmadienio skaitiniai vėl mums kalba apie prisikėlimą. Pirmajame skaitinyje aprašomas apaštalų liudijimas vyriausiojo kunigo akivaizdoje. Antrajame skaitinyje iš Apreiškimo knygos Jonas regi dangiškąją liturgiją: šlovinamas ir garbinamas užmuštas Avinėlis. Evangelija pasakoja apie prisikėlusio Jėzaus pasirodymą mokiniams prie Tiberiados ežero.
Petro ir kitų apaštalų širdys sudrumstos. Jie nežino, kaip toliau gyventi. Petras ieško nusiraminimo: „Einu žvejoti.“ Petru seka ir kiti mokiniai. Jiems irgi neramu. Jėzus vėl pirmas prabyla į mokinius. Prasiveržia Dievo iniciatyva žmogaus atžvilgiu. Dievas užkalbina žmones per labai žemiškus dalykus, per kasdienybę, per valgį. Jėzus laukia ir kviečia: „Eikite šen pusryčių.“ Panašiai Jis kviečia ir mus visus.
Atverkime savo akis, ausis ir širdį, kad atpažintume Prisikėlusį Jėzų gyvenimo kasdienybėje. Kai kas nors mums pasiseka, manome tą pasiekę savo jėgomis, savo darbu ir pastangomis. Tačiau nepamirškime Jėzaus žodžių: „Nuo manęs atsiskyrę jūs negalite nieko nuveikti“ (Jn 15, 5).
Atpažinkime prisikėlusį Jėzų savo sunkumuose, net ligoje. Jau miręs Čikagos kardinolas Bernardinas sirgo vėžiu ir buvo operuojamas. Jis sakė: „Aš sirgdamas ligoninėje labiau pajutau prisikėlusį Jėzų, negu anksčiau, per visus savo kunigystės metus.“
Atpažinkime prisikėlusį Jėzų per savo draugus ir visus kitus, kurie mums padeda ir linki gėrio ir laimės.
Atpažinkime Jėzų, dalyvaudami Eucharistijoje, garbindami Jį kartu su kitais, taip pat skaitydami Jo žodį – Šventąjį Raštą.
Evangelijos pabaigoje Jėzus net tris kartus klausia Petro: „Ar myli mane?“ Jis žinojo, kad Petras Jį myli, tačiau klausė norėdamas, kad Petras pažvelgtų į savo širdies gelmes ir pamatytų, kiek joje yra meilės Viešpačiui. Jėzus, nors ir žinodamas atsakymą, šiandien ir mums užduoda tą patį klausimą: „Ar myli mane?“ Priimkime Jį. Jis tetrokšta savo meilės liepsna užgesinti netikėjimo žarijas mūsų širdyse ir įžiebti jose naują, skaistesnę ir didesnę meilės ugnį. Meilė Jėzui vis tobulins ir keis mus, kad savo gyvenimu liudytume Jį.
Vincas Kolyčius
