Meditacija
Visi trys šios dienos skaitiniai skirtingais aspektais kalba apie laiką, tikėjimą ir darbus. Pirmame skaitinyje iš Patarlių knygos aprašoma ideali žmona, sumani, gailestinga, maldinga moteris. Galime tik paklausti: ar šios moters paveikslas atitinka šiuolaikinės moters įvaizdį?
Tas pats motyvas skamba apaštalo Pauliaus laiške tesalonikiečiams. Laukdami Viešpaties atėjimo privalome „gyventi šviesos, o ne tamsos gyvenimą“.
Evangelijoje skaitome, kad Dievas kiekvienam duoda skirtingas dovanas. Šiame palyginime žodis „talentas“ reiškia pinigus: „pavedė jiems savo turtą,.. kiekvienam pagal jo gabumus“. Norėdami šį palyginimą prisitaikyti sau pamąstykime ne tik apie turtą, bet ir apie kitas dovanas, kurias Dievas mums yra davęs. Dažnai manome, kad nesame gavę ypatingų dovanų, tad nieko negalime padaryti. Ką nuveiksi, gavęs tik vieną talentą? Tačiau ne taip svarbu, kiek tų talentų ar dovanų gavome, bet kaip juos naudojame. Tas tarnas, kuris gavo tik vieną talentą ir jį užkasė, bijodamas prarasti, visiškai jo nenaudojo. Būtų buvę geriau, jeigu jis jį naudodamas būtų ir praradęs. Dievas atsižvelgia į mūsų pastangas. Ką Jėzus nori pasakyti šiuo palyginimu? Dievas, sukūręs šį pasaulį, leidžia juo naudotis žmogui. Duoda jam didelių vertybių: gyvybę, talentų, materialių gėrybių. Dievas patiki tas dovanas silpnam žmogui. Vieni gerai panaudoja gautas dovanas, kiti „užkasa į žemę“.
Taigi, kad ir kokie maži būtų mūsų talentai, Dievas nori, kad mes juos naudotume Jo karalystei kurti. Nemanykime, kad mūsų dovanos yra nereikšmingos. Ugdykime Dievo duotus talentus, pamąstykime, kaip galėtume darbuotis pasaulyje ranka rankon su Jėzumi. Jis visada nori mums padėti. Ar išgirsime Dievą sakant mums: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne“?
Vincas Kolyčius
