Švenčiame Dievo Motinos iškilmę. Nepamirškime, kad Marija ne tik Dievo, bet ir mūsų, Kristaus kūno narių, motina.

Pirmasis skaitinys iš Skaičių knygos – viena gražiausių Šventraščio maldų, vadinamasis Kunigiškasis palaiminimas. Jame net tris kartus kartojamas žodis Viešpats. Šiuo vardu Izraelis pažino Dievą. Žydų mąstysenai būdinga vardą tapatinti su asmeniu. Šauktis Viešpaties vardo reiškia šauktis Jo paties, Jo jėgos, Jo meilės ir ramybės. Mes, krikščionys, galime ir turime laiminti Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, vardu.

Bet kuo šis pirmasis skaitinys susijęs su Marija? Marija – Izraelio duktė. Ji tikriausiai šį palaiminimą ne kartą girdėjo. Tačiau Marija jį ne tik girdėjo, šis palaiminimas pačiu įstabiausiu būdu išsipildė jos gyvenime.

Evangelijos skaitinyje vėl minimi piemenys, skubantys ieškoti Marijos ir Juozapo su kūdikiu, nes jiems apie tai jau buvo pranešta. Skaitome, kad „žmonės stebėjosi piemenų pasakojimu, o Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“. Šiandien taip pat minime dieną, kai kūdikiui buvo duotas Jėzaus vardas. Išganinga Jėzaus vardo galia daug kartų minima Šventajame Rašte. Apaštalai šaukdavosi Jėzaus vardo svarbiomis akimirkomis. Daug kartų Jėzaus vardu būdavo gydomi ligoniai, išvaromi demonai. „Neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“ (Apd 4, 9). Bažnyčia gerai suvokia Jėzaus vardo galybę ir garbę. Visos liturginės maldos baigiamos žodžiais: „per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų“. Su Jėzaus vardu širdyse ir lūpose įženkime į Naujuosius metus. Tegul Marija būna mums pavyzdys, nes ji, paklusdama Dievo Žodžiui, pagimdė Dievo Sūnų, mūsų Išganytoją.

Vincas Kolyčius

Evangelizacinį katechetinį lankstinuką (12 p.) galima užsisakyti redakcijoje.