Meditacija
Švenčiame Kristaus apsireiškimo, arba Trijų Karalių, šventę. Tikriausia kyla klausimas, kodėl ši šventė vadinama Kristaus apsireiškimo švente. Trijų Karalių šventės svarbiausi veikėjai yra ne išminčiai, ne trys karaliai, bet žmonijai regimu būdu apsireiškęs pats Dievas. Evangelijoje rašoma ne tik apie išminčius, bet ir apie juos vedusią žvaigždę. „Mes matėme užtekant žvaigždę ir atvykome Jo pagarbinti“, – sakė išminčiai Erodui. Jie tikrai nebūtų radę užgimusio Išganytojo, jei jiems kelio nebūtų rodžiusi žvaigždė, Viešpaties apsireiškimo ženklas.
Pirmame skaitinyje pranašas Izaijas skelbia: „tautos ateis prie tavo šviesos ir karaliai – prie tau užtekėjusio spindesio“. Šie žodžiai yra tarsi būsimųjų išminčių kelionės pas Mariją provaizdis. Apaštalas Paulius antrame skaitinyje pabrėžia, kad „pagonys kartu su žydais yra paveldėtojai“. Rytų kraštų išminčiai yra būtent pagonių tautų įvaizdis. Evangelijoje skaitome, kad išminčiai „parpuolę ant žemės Jį pagarbino“. Reikšmingos ir simbolinės jų atneštos dovanos: auksas – skiriamas tik karaliams, smilkalai – dovana kunigams ir mira – skirta patepti mirusiųjų kūnus. Jėzus mirtimi ant kryžiaus paaukojo savo gyvybę už mus visus. Jis Karalius, vyriausiasis kunigas ir ant kryžiaus – visų mūsų Atpirkėjas ir Išganytojas.
Evangelijoje matome tris skirtingas žmonių grupes. Piemenėliai garbina užgimusį Kūdikį, rytų šalies karaliai neša dovanas, o Erodas, sužinojęs apie gimusį Karalių, planuoja, kaip atsikratyti savo sosto varžovo. Paklauskime savęs: ką aš darau? Kiekvienam iš mūsų Viešpats yra apsireiškęs. Dievas pirmasis žengė žingsnį mūsų link. Jis apsireiškė, kad mus prie savęs patrauktų. Dabar mūsų eilė. Atsiliepkime kaip Evangelijos išminčiai.
Vincas Kolyčius
