Meditacija
Kol gyvename Velykų nuotaika, paklauskime savęs, koks yra mano santykis su prisikėlusiuoju Kristumi. Ar Kristus yra viso mano gyvenimo centras? Ar Jo Evangelija yra mano gyvenimas? Dažnai elgiamės kaip apaštalai šios dienos Evangelijoje, netikime tol, kol nepamatome savo akimis. Jėzaus mokiniams buvo sunku suprasti, kaip mirtis gali vesti į gyvenimą, o kryžius – į pergalę. Pasirodęs Jėzus jų klausia: „Kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš.“ Jis primena, kad apie Jį jau buvo rašyta Mozės įstatyme, pranašų knygose ir psalmėse. Jėzus mums atskleidžia, kad visas Senasis Testamentas yra įvadas į Naująjį.
Jėzaus mirtimi išsipildė visi Tėvo pažadai. Nuodėmės siena, skyrusi mus nuo Jo, buvo išgriauta. Kryžius yra mūsų vilties šaltinis. Per kryžiaus auką Jėzus nugalėjo mirtį ir šėtoną. Kryžius yra durys į dangų. Jėzaus mokiniai dar to nesuprato, ir tada Jėzus atvėrė jų protą, kad jie suprastų Raštus.
Argi ne to paties reikia ir mums? Reikia Šventosios Dvasios palietimo, kad Dievo žodis – Šventasis Raštas mums kalbėtų, kad skaitydami jį ar klausydamiesi jo Mišių metu suprastume, ką Jėzus sako, ir prisitaikytume sau.
Viešpatie Jėzau, Tavo žodžiai teatveria mums Raštų prasmę, teuždega mūsų širdis.
Vincas Kolyčius
