Meditacija
Šiandien Švenčiausiosios Trejybės sekmadienis. Prisiminkime pagrindinę mūsų tikėjimo į triasmenį Dievą tiesą. Senojo Testamento knygose nerandame aiškaus liudijimo apie triasmenį Dievą. Tam dar nebuvo atėjęs laikas. Nuo pat pirmųjų Naujojo Testamento puslapių minimi Švč. Trejybės asmenys. Angelas apreiškia Marijai, kad ji būsianti Dievo Motina: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu, todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi“ (Lk 1, 35). Šiame pasveikinime išvardijami visi trys Švenčiausiosios Trejybės asmenys.
Trejybė yra pagrindinė mūsų tikėjimo tiesa. Jėzus savo mokiniams sakė, kad Šventoji Dvasia jiems apreikš šią tiesą: „o Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – Jis išmokys jus visko ir viską primins“ (Jn 14, 26). Šventoji Dvasia tą tiesą apreiškia ir mums. Kartais mums patiems neaišku, į kurį asmenį labiau dera kreipti savo pamaldumą. Atsakymas vienas: visi trys Asmenys yra pasirengę atsiliepti į žmogaus maldas. Pamaldumas vienam ar kitam asmeniui gali priklausyti ir nuo amžiaus, ir nuo pašaukimo ar kitų aplinkybių. Nesvarbu, prie kurio Švč. Trejybės asmens glaudžiamės, artėjame prie visų trijų – Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
Šios dienos Evangelijoje Jėzus, prieš įžengdamas į dangų, taria paskutinius žodžius savo mokiniams. Ragina juos skelbti Gerąją Naujieną visų tautų žmonėms ir „krikštyti juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“. Nors fiziškai Jėzus nuo jų atsiskyrė, tačiau nepaliko jų vienų. Jis pažadėjo: „aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“. Tokiais pačiais žodžiais Jis kreipiasi ir į mus visus.
Vincas Kolyčius
