Meditacija
Šios dienos Evangelijoje skaitome, kad Jėzus pasišaukia apaštalus ir išsiunčia juos po du. Apaštalai – tai tarsi savo krašto atstovai. Jie siunčiami atstovauti Dievo karalystei. Dievas atsiuntė mums vienatinį savo Sūnų Jėzų Kristų, tačiau reikia ir kitų pasiuntinių.
Pirmajame skaitinyje iš Amoso knygos skaitome, kaip Dievas pašaukė Amosą, kuris tebuvo kerdžius ir šilkmedžio vaisių brandintojas. Ir apaštalai tebuvo paprasti žmonės, neturėję nei didelių turtų, nei puikios padėties visuomenėje. Dievas nori tik vieno – kad pašauktieji mokiniai priklausytų tik Jam ir pasitikėtų tik Juo, o ne savo jėgomis ar sugebėjimais. Paprasti žmonės buvo įgalinti nepaprastiems darbams.
Pakrikštyti Kristuje ir mes buvome išrinkti ir esame siunčiami skelbti Gerąją Jėzaus Naujieną kitiems. Ar tikime, kad Dievas gali mus, paprastus žmones, naudoti meilės karalystei bei teisingumui kurti nuodėmių sužeistame pasaulyje? Paskaitykime antrą šios dienos skaitinį iš Laiško efeziečiams ir pamatysime, ką Jis dėl mūsų padarė: Jis mus išsirinko prieš pasaulio sukūrimą, Jame turime atpirkimą Jo krauju ir nuodėmių atleidimą, esame tapę paveldėtojais, paženklinti Šventąja Dvasia. Grįžę namo dar kartą paskaitykime antrąjį šios dienos skaitinį (Ef 1, 3–14). Tikėkime Dievo kvietimu ir stenkimės atsiliepti.
Tėve, savo Dvasia įgalink mus dalyvauti Tavo Sūnaus misijoje. Veik per mus, kad Tavo karalystė plėstųsi, nes Tau nėra neįmanomų dalykų.
Vincas Kolyčius
