Šios dienos skaitiniai mums kalba apie Gerąjį Ganytoją. Pirmame skaitinyje Dievas kalba per pranašą Jeremiją, guodžia ištremtus į Babiloniją izraelitus ir prižada sugrąžinti juos į savo kraštą. Šios dienos psalmė (23-ioji) yra viena iš dažniausiai skaitomų psalmių: „Mane Viešpats gano, man nieko nestinga.“ Melskimės jos žodžiais. Antrame skaitinyje apaštalas Paulius paaiškina, kaip Gerasis Ganytojas sudarė taiką ir iš abiejų padarė viena – iš žydų, kurie buvo arti, ir iš pagonių, kurie buvo toli.

Evangelijoje skaitome: Jėzui „pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens“. Būsena, kai pasijunti avimi be piemens, nėra pasyvi, ji kupina dinamikos. Jėzaus klausytojai, kuriuos aprašo Morkus, buvo labai aktyvūs – juk ne taip lengva bėgti pakrante ir aplenkti valtimi plaukiantį Jėzų su apaštalais. Jie bėgo nebūdami tikri, kad Jėzus sutiks dar su jais pasilikti. Jie nesitikėjo naujų stebuklų, jie troško būti kartu su Juo. Ir mums reikia pripažinti savo silpnumą ir suvokti, kad be Jėzaus pražūsime, be Jo negalime gyventi.

Ši Jėzaus užuojautos sulaukusi minia yra šių laikų pasaulio įvaizdis. Jėzus ir šiandien rūpinasi mumis. Jam gaila visų, kurie nusisuka nuo Jo ir pasineria į šio pasaulio siūlomas tuštybes. Jis ieško mūsų ir nori vesti mus pas Tėvą. Jis mums visada pasiekiamas, kaip parašyta šios dienos psalmėje: Tik gerumas ir ištikima meilė lydės mane per visas mano gyvenimo dienas“.

Vincas Kolyčius

Evangelizacinį katechetinį lankstinuką (12 p.) galima užsisakyti redakcijoje.