Šio sekmadienio Evangelija kalba apie duonos padauginimą. Šis stebuklas įvyko, nes vienas berniukas turėjo penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Jėzus padaugino tai, ką žmogus atnešė. Jis ir dabar padaugina tai, ką mes Jam atnešame.

Duonos padauginimo stebuklas buvo didesnio stebuklo ženklas. Tai yra lyg ir įvadas į Eucharistiją. Parašyta: „Jėzus paėmė duoną“, toliau rašoma: „sukalbėjo padėkos maldą“ ir „davė išdalyti visiems“. Mišių metu, per konsekraciją, girdime kunigo tariamus žodžius: „Jis paėmė duoną, laužė ir davė savo mokiniams.“ Jis ir dabar mus maitina, mums duoda gyvybės duoną – savo Kūną.

Jėzus palaiko ne tik mūsų žemiškąjį gyvenimą. Jis trokšta perkeisti mūsų širdis. Per Eucharistiją Jis kviečia atrasti gyvenimą Jo Kūne ir Kraujyje. Ko tikimės, kai artinamės prie Viešpaties stalo, – išgydymo, atleidimo, paguodos, atilsio? Visa tai suteikia Eucharistija, tačiau svarbiausia – ji mus suvienija su Kristumi, sustiprina mūsų meilę.

Ko Dievas iš mūsų prašo? Labai nedaug. Tik priimti Jo dovaną. Evangelijoje skaitome, kad Jėzus nieko nereikalavo iš alkanų žmonių, tepaprašė susėsti. Jis pasakė: „Susodinkite žmones!“ Atkreipkime dėmesį – Jėzus nori ne tik, kad priimtume Jo dovanas, bet kad ir dalytumės jomis su kitais. Paklauskime savęs: ar dalijuosi Viešpaties dovanomis? Kasdien Jėzus sako: „Pakelkite akis! Leiskitės mano Kūno ir Kraujo keičiami, nes per jus noriu nuveikti daugybę dalykų!“

Vincas Kolyčius

Evangelizacinį katechetinį lankstinuką (12 p.) galima užsisakyti redakcijoje.