„Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mt 4, 4). Šios dienos skaitiniuose kalbama apie duoną. Ne tik fizinę duoną, reikalingą alkiui numalšinti, bet ir dvasinę duoną. Žmogaus dvasios niekuomet nepasotins šio pasaulio gėrybės.Žmogus trokšta daugiau, nors ne visuomet aiškiai suvokia , kas yra tasai daugiau. Todėl Bažnyčia skelbia Dievo žodį, perkeičiantį mintis ir širdis, ir ragina visus gilintis į jį. Dievo žodžio badas – blogiausia, kas gali atsitikti pasaulyje. Jau Senojo Testamento pranašas Amosas sakė: „Ateina dienos, – sako Viešpats, – kai aš siųsiu badą šaliai, ne duonos badą ir ne vandens troškulį, bet Viešpaties žodžio“ (Am 8, 11).

Dievo žodį suvokti padeda kiti Šventojo Rašto tekstai. Izaijo knygos 55 skyriuje tikintieji kviečiami prie malonės šaltinių: „Net jei ir pinigų neturite, ateikite, pirkite duonos ir valgykite.“ Evangelijos skaitinyje Jėzus sako: „Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui.“ Žmonės, klausydamiesi Jėzaus, ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“ Atkreipkime dėmesį į Jėzaus atsakymą: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.“

Ar skaitome Dievo žodį, ar gilinamės į Šventąjį Raštą? Ar ateiname pas Jėzų su tikėjimu ir pasitikėjimu, kad pajustume ramybę ir naują gyvenimą?

Vincas Kolyčius

Evangelizacinį katechetinį lankstinuką (12 p.) galima užsisakyti redakcijoje.