Šį sekmadienį skaitome įžanginį Jėzaus pamokslą iš Luko evangelijos. Lukas mini keturis palaiminimus, o Mato evangelijoje, Kalno pamoksle, jų yra net aštuoni. Juose kalbama apie neturtą. Jėzus niekad nelaimino nei paties skurdo, nei turtų. Kad įžengtume į Dievo karalystę, nepakanka būti alkanam, kitų neapkenčiamam. Neturtas, kad ir koks jis būtų, yra tik pasirengimas dvasiniam neturtui, atveriančiam sielą Dievui. Dažnai kentėjimai ir vargas yra lyg atverti sielos vartai, pro kuriuos gali ateiti Dievo gailestingumas ir meilė.

Tarp Jėzaus sekėjų buvo ir turtingų žmonių. Dvasiniam neturtui pasiekti nebūtina visiškai atsižadėti nuosavybės. Jėzus pasirinko gyventi medžiaginiame neturte: „Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“ (Mt 8, 20). Tai buvo Jo laisvas pasirinkimas, kad širdis liktų laisva, ir kartu didelis troškimas apreikšti Dievo karalystę puolusiai žmonijai.

Jis ir mums siūlo patirti dangiškojo Tėvo meilę, kviečia į įstabią karalystę, dėl kurios mes pakeltume visus sunkumus. „Palaiminti dvasingieji vargdieniai“ – tai tie, kurie suvokia, kad jie nieko neturi, jeigu neturi Dievo.

Šios dienos pirmame skaitinyje pranašas Jeremijas sako: „Laimingas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, kurio viltis – tik Viešpats.“ Atsigręžkime į Viešpatį su pasitikėjimu, tada visos žmogiškosios vertybės atsistos į savo vietą.

Vincas Kolyčius

Evangelizacinį katechetinį lankstinuką (12 p.) galima užsisakyti redakcijoje.