Visi šios dienos skaitiniai mums kalba apie Dievo malonę, Jo gailestingumą. Matome, kad, nežiūrint žmogaus nuodėmingumo ir nuklydimų, Jis vis duoda progą pasitaisyti ir atsigręžti į Jį. Ir to nevaisingo figmedžio, minimo Evangelijoje, nenukirto, bet paliko dar vieniems metams.

Taip yra ir su mumis. Jis vis dar tikisi, kad mes pasikeisime. Tačiau Jis nuolat kartoja: „Jei neatsiversite, visi pražūsite.“ Nesupraskime to žodžio „atsivertimas“ klaidingai. Galime sakyti: „Aš jau atsivertęs, aš katalikas, lankau bažnyčią.“ Atsivertimas – tai savo gyvenimo, savo įpročių pakeitimas, tai Jėzaus pakvietimas į savo širdį, kad Jis taptų mūsų gyvenimo centru.

Antrame šios dienos skaitinyje apaštalas Paulius perspėja, kad negeistume blogo, jis sako „nemurmėkite“. Tai tinka ir mums. Dievas nori, kad mes neštume vaisių. Ant figmedžio jau treji metai kaip nesunoko jokių vaisių. Bet tie vaisiai noksta ne iš to, ką mes darome, bet iš to, ką Jis daro per mus. Melsdamiesi, skaitydami Šventąjį Raštą, priimdami Eucharistiją ir tarnaudami kitiems, mes kurstome Dievo ugnį savyje. Tuomet Kristus gyvens mumyse, o mūsų gyvenimas taps dar vaisingesnis. Paskaitykime dar kartą šios dienos psalmės žodžius: „Tegu mano siela Viešpatį šlovina, ir visa, kas yra manyje, tegarbina Jo šventąjį vardą.“

Vincas Kolyčius

Evangelizacinį katechetinį lankstinuką (12 p.) galima užsisakyti redakcijoje.