Meditacija
„Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk.“
Šie Jėzaus žodžiai, pasakyti moteriai, kurią fariziejai pagavo svetimaujant ir atvedė pas Jėzų, sakydami, kad ją reikia užmušti akmenimis, tinka ir mums visiems. Gal mes nesame pagauti svetimaujantys, bet turime kitokių nuodėmių.. Jėzus žino mūsų nuodėmes kur kas geriau nei bet kas kitas, netgi mes patys. Tačiau Jėzus niekad neprisijungs prie mus smerkiančių balsų. Jis nekreipia dėmesio, kai kiti stengiasi priminti Jam mūsų ydas. Tai nereiškia, kad Jam nerūpi mūsų nuodėmės, Jis sutinka su Tėvu, kad už nuodėmę turėtume būti baudžiami. Bet Jėzus iš didelės meilės mums nusprendė prisiimti šią bausmę sau. Ant kryžiaus Jėzus prisiėmė visas bet kada padarytas nuodėmes ir niekada dėl to nekaltino ir nepasmerkė mūsų. „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk.“
Mes visi esame ne tik kaip ta moteris, bet dažnai ir kaip tie fariziejai. Paklauskime savęs, ar ne dažnai laikome rankoje akmenį. Ar dažnai teisiame kitus? Prisiminkime Jėzaus žodžius, pasakytus fariziejams: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį.“ Tegu iškrinta akmenys iš mūsų rankų.
Šiuos Jėzaus žodžius prisitaikykime sau po atliktų rekolekcijų ir susikaupimo dienų šios gavėnios metu ir laukime Kristaus prisikėlimo šventės.
Vincas Kolyčius
