Meditacija
Jėzaus įžengimu į Jeruzalę pradedame Didžiąją savaitę. Jos pradžią ženklina verbų procesija ir Jėzaus kančios skaitymas. Sukrečianti Jėzaus kančios istorija. Ją apmąstantiems ji suteikia naujų įžvalgų, padedančių regėti save Dievo šviesoje ir pripažinti, jog kartais ir mūsų mintys, žodžiai ir elgesys tam tikru požiūriu yra panašūs į Išganytojo kankintojų veiksmus.
Naujajame Katalikų Bažnyčios katekizmas rašoma: „Pripažindama, kad mūsų nuodėmės žeidžia Kristų, Bažnyčia nedvejodama atsakingiausiais už Kristaus kančias laiko krikščionis, nors jie patys tą atsakomybę per dažnai prikiša žydams. Todėl dėl tos kaltės yra smerktini visi, kurie ir toliau nusideda.“ O Šventosios Dvasios įkvėptas Pranciškus Asyžietis sakė: „Ir ne demonai Jį nukryžiavo, bet tu su jais Jį kryžiavai ir dar kryžiuoji, mėgaudamasis savo ydomis ir nuodėmėmis.“
Pasmerkiant Jėzų lemtingą vaidmenį atliko Poncijus Pilotas, tačiau Dievas įvairiais būdais mėgino gelbėti Pilotą nuo jo pražūtingo sprendimo. Panašiai, kaip Pilotas, ir daugelis mūsų šiais laikais atsižada Kristaus, kad išvengtų žmonių priekaištų ir kitų nemalonumų.
Patikrinkime savo gyvenimą girdėtos Evangelijos šviesoje: ar nesame kaip Petras, išsižadėjęs Jėzaus, ar nesame kaip Judas, kuris Jį išdavė, ar kaip Pilotas, neklausęs sąžinės balso, ar Erodas, tyčiojęsis iš Jėzaus, o gal kaip ta minia, kuri Jėzui įžengiant į Jeruzalę šaukė: „Osana“, o kitą dieną jau šaukė: „Ant kryžiaus Jį!“
Vincas Kolyčius
