Meditacija
Velykų sekmadienį Žodžio liturgija sutelkta į Kristaus prisikėlimą, joje nėra įprastinių Senojo Testamento skaitinių. Nuo Velykų iki Sekminių pirmasis skaitinys visada parenkamas iš Apaštalų darbų knygos.
Šiandien pirmasis skaitinys mums sako, kad mūsų tikėjimas prisikėlimu paremtas apaštalų liudijimu. Kristaus prisikėlimas yra viso krikščioniškojo tikėjimo pagrindas. Gaila, kad pasaulyje yra žmonių, kurie tuo netiki. Tačiau per Šventosios Dvasios dovaną Dievas mums duoda tikėjimo akis, kad pažintume Jėzų, Jo prisikėlimo reikšmę ir jėgą.
Šios dienos Evangelijoje skaitome, kad atbėgę prie kapo Petras ir Jonas rado nuristą akmenį ir tuščią kapą. Jie „pamatė ir įtikėjo“. Bet Jėzus yra pasakęs: „Palaiminti, kurie tiki nematę.“ Mes nematėme savo akimis, bet nenuliūskime. Gerai matyti galima tik širdimi. Esminiai dalykai nematomi akimis. Kad tikrai suprastume prisikėlimo reikšmę, turi būti nuristas akmuo nuo mūsų širdies. Kristaus prisikėlimu Dievas apreiškė savo galią nuodėmei, šėtonui bei mirčiai. Tai iš tikrųjų Geroji Naujiena. Pergalė, kurią šiandien švenčiame, yra kasdienio mūsų džiaugsmo priežastis.
Antrajame skaitinyje apaštalas Paulius ragina: „siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje“. Tas raginimas skirtas mums šiandien, kai giedame „Aleliuja“ ir džiaugiamės tikėdami Jėzaus prisikėlimu.
Vincas Kolyčius
