Meditacija
Sekminės – tai Šventosios Dvasios šventė, Bažnyčios gimtadienis. Tik po Sekminių, Šventosios Dvasios ugnies liežuviams palietus apaštalus, pranyko visa jų baimė ir jie ėmė visiems skelbti Gerąją Naujieną apie Jėzų.
Šventosios Dvasios nužengimas buvo vienas iš keturių svarbiausių žmonijos istorijos įvykių: kūrimo, Dievo Sūnaus įsikūnijimo, prisikėlimo ir Šventosios Dvasios nužengimo.
Nepamirškime, kad mes visi gavome Šventąją Dvasią per Krikštą ir turėjome Jos veikimą pajusti per Sutvirtinimą. Dažnai net nepamąstome, tartum nežinome, kad Ją turime, laikome Ją lyg uždarytą dėžutėje ir neprašome Jos pagalbos.
Šventoji Dvasia mūsų gyvenime viską pakeičia. Ji – naujasis įstatymas. Senajame Testamente Dievas kalbėjo per pranašą Ezechielį: „Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. Išimsiu iš jūsų akmens širdį ir duosiu jums jautrią širdį. Duosiu jums savo dvasią ir padarysiu, kad gyventumėte pagal mano įstatus“ (Ez 36, 26–27). Šventoji Dvasia padeda pažinti mylintį Tėvą. Popiežiaus pamokslininkas Raniero Cantalamessa cituoja Martyną Liuterį, aiškinusį, kad prigimtinis žmogus turi daug netvarkingų troškimų. Geidžia valdžios, moterų, malonumų, žinoma, ir pinigų. Tad prigimtiniam žmogui Dievas atrodo esąs priešas, kliūtis, pastojantis kelią savo įstatymais. Nužengusi Šventoji Dvasia žmogui atskleidžia naują Dievo vaizdinį – ne kliūčių statytojo ir ne priešo, priešingai, pagalbininko, Tėvo, kuris iš tikrųjų mumis rūpinasi. Žmogus pradeda žvelgti į Dievą kaip į mylintį Tėvą. Gimsta asmeniška bičiulystė su Jėzumi. Štai ką reiškia atgimti iš Dvasios ir vandens. Sekminės – ne kokia nors abstrakti idėja, tai lango atvėrimas ir naujo gyvenimo pajutimas. Atsinaujiname tik Šventosios Dvasios padedami. Popiežius Paulius Vl meldėsi: „Mums reikia Šventosios Dvasios, Jos šviesos, Jos jėgos, reikia Šventosios Dvasios dovanų, ramybės ir Jos džiaugsmo. Bažnyčiai reikia amžinų Sekminių.“ Tad švęskime Sekmines ne kartą per metus, bet kasdien.
Ateik, Šventoji Dvasia! Atnaujink mūsų širdis, mūsų šeimas, mūsų parapijas ir visą mūsų tautą.
Vincas Kolyčius
