Meditacija
„O kuo jūs mane laikote?“
Šį klausimą Jėzus ir šiandien užduoda kiekvieną iš mūsų. Nepakanka žinoti, ką kiti sako apie Jėzų. Gali būti skaitęs daug knygų apie Jėzų, girdėjęs, ką teologai kalba, bet tai dar nereiškia, kad pažįsti Jėzų. Jėzus turi būti asmeniškai atrastas. Mes tampame Dievo vaikais tik atradę Kristų ir priėmę Jį savo asmeniniu Viešpačiu ir Išganytoju. Antrame šios dienos skaitinyje skaitome: „Jūs visi esate Dievo vaikai, tikėdami Jėzų Kristų.“
Toliau Jėzus duoda nurodymus paaiškindamas, kaip Jį sekti: išsižadėti savęs, nešti kasdien savo kryžių ir sekti Jį.
Išsižadėti savęs – tai Šventosios Dvasios padedamiems apvalyti savo širdį, atsisakyti nuodėmingų polinkių, garbės ieškojimo, stengtis rodyti meilę ir padėti kitiems.
Nešti kasdien savo kryžių – tai ne tik priimti savo kentėjimus ir skausmą, bet ir neatsisakyti vargti, gaišti laiką padedant kitiems. Mūsų kryžius pasidaro lengvesnis, kai jį palyginame su kitų kryžiumi.
Teseka manimi – tai sekti Jį, paklūstant Jo Žodžiui, kurį randame Šventajame Rašte, melstis, dažnai (kasdien) patikrinti savo sąžinę.
Jėzus kviečia mus į naują gyvenimą ne tik po mirties, bet ir čia ir dabar.
Vincas Kolyčius