Meditacija
Kiek daug pamoko šio sekmadienio skaitiniai. Visuomet galime atrasti ką nors, ką galime prisitaikyti sau. Pirmame skaitinyje matome, kad Dievas patikrina nuodėmingo miesto kaltę ir nusprendžia jį nubausti. Čia savo užtariamąja malda įsiterpia Abraomas. Jis nori Sodomą ir Gomorą išgelbėti. Abraomas kalbasi su Dievu ir tvirtina, kad geriau išgelbėti teisiuosius, drauge su jais išgelbėjant bloguosius. Pirmiausia jis siūlo penkiasdešimt teisiųjų atpirkti visiems to miesto nusidėjėliams. Po to skaičių mažina iki keturiasdešimties, paskui iki trisdešimties, dvidešimties ir dešimties. Šiose malonės derybose Abraomas yra užtarėjas. Dievas nori, kad ir mes įvairiomis aplinkybėmis būtume užtarėjai.
Atkreipkime dėmesį į psalmės priegiesmį: „Tą dieną, kada aš šaukiausi, Viešpatie, Tu mane girdėjai.“ Antrame skaitinyje yra nuostabi eilutė: „Jis ištrynė mus kaltinantį skolos raštą ir panaikino jį, prismeigdamas jį prie kryžiaus.“ Jėzus mirė už mus visus. Evangelijoje Jėzus pateikia mokymą apie maldą. Į mokinių prašymą Jėzus atsiliepia išmokydamas „Tėve mūsų“ maldos. Esminis pats pirmasis žodis „Tėve“. Apie „Tėve mūsų“ maldą yra parašyta net knygų. Tačiau reikia prisiminti, kad malda nėra magiškos formulės ištarimas. Apie tikrą maldą galime kalbėti tik tada, kai lūpos atkartoja tai, ką pasako širdis. Gerasis Tėvas duoda savo vaikams gerų dalykų, o pats svarbiausias iš jų yra Šventoji Dvasia.
Vincas Kolyčius