„Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“ Šis klausimas, užduotas Jėzui einant į Jeruzalę, turbūt kyla ir mums. Sustokime prie jo. Kam tai gali nerūpėti? Būti išgelbėtam bibline kalba reiškia „patekti į dangų“. Jėzus, užuot atsakęs į pateiktą klausimą, mus moko, kad reikia įeiti pro „ankštus vartus“. Kas tie „ankšti vartai?“ Tai mūsų pasiryžimas apkabinti kryžių tarsi kertinį gyvenimo akmenį. Kryžius bei numirimas sau atveria kelią pas Tėvą. „Aš esu vartai, jei kas eis per mane, bus išgelbėtas“ (Jn 10, 9). Nors vartai galbūt ankšti, tačiau atviri visiems.

Pirmajame skaitinyje matome, kad ir įvairių tautų pagonys yra kviečiami įeiti pro tuos vartus. Antrajame skaitinyje mums primenama, kad „Dievas griežtai auklėja ką myli“. Kartais reikia pakentėti dėl drausmės. Jeigu kas nors mūsų paklaustų: ar esi išganytas, ką atsakytume? Išganymas prasideda nuo tikėjimo ir priklauso nuo to, kaip tas tikėjimas yra išgyvenamas.

Vyskupas F. Sheen yra pasakęs, jog danguje mus nustebins trys dalykai. Pirma, danguje mes pamatysime tuos, kurių tikėjomės ten neišvysti, antra, pasigesime tų, kuriuos tikrai tikėjomės pamatyti, ir, trečia, būsime nustebę, kad mes patys patekome į dangų.

Vincas Kolyčius

Evangelizacinį katechetinį lankstinuką (12 p.) galima užsisakyti redakcijoje.