Meditacija
Šio sekmadienio skaitiniuose Dievo malonių gausa vaizduojama vandens simboliais. Nė vienas iš aprašytųjų malonės gavėjų neužsitarnauja tų malonių, visi jas gauna dovanai. Pirmajame skaitinyje izraelitai pyksta ant Mozės ir šaukia: „Duok mums vandens atsigerti.“ Laisvės patirtį netrukus pakeitė nuovargis ir irzlumas dėl kasdienybės nepriteklių. Mozės padarytas stebuklas parodo, kad Dievas niekados nenuvilia. Antrajame skaitinyje apaštalas Paulius nemini vandens, bet rašo apie Dievo meilę, kuri yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios. „Esame nuteisinti tikėjimu, nuteisinti Jo krauju.“
Evangelijoje skaitome apie samarietę moterį. Tas pasakojimas padeda mums įžvelgti Jėzaus asmens gelmę – tą versmę, iš kurios trykšta gyvasis vanduo, amžinasis gyvenimas. Jėzus nustebina net sugrįžusius savo mokinius, nes kalbasi su samariete moterimi. Net moteris stebisi: „Kaip tu būdamas žydas prašai mane, samarietę, gerti?“ Jėzus pradeda su ja pokalbį ir kalba apie gyvąjį vandenį, kurį Jis nori duoti, kad tie, kurie jį gers, „netrokštų per amžius“. Jėzus prašo, kad ji pakviestų savo vyrą, ji atsako, kad neturinti vyro. Jėzus tada jai sako: „Gerai pasakei, kad neturi vyro, nes esi jau turėjusi penkis vyrus.“ Kaip matome, Jėzus jos nesmerkia, nepriekaištauja, bet priima kaip asmenį. Jis priima ir mus, nežiūrint mūsų nuodėmingumo. Samarietė stebisi ir pradeda vadinti Jį pranašu. Atkreipkime dėmesį į samarietės dvasinį pasikeitimą. Pirmiausia ji kreipiasi į Jėzų, sakydama „žydas“, toliau „Viešpats“, „pranašas“ ir galų gale „Mesijas“. Palikusi ąsotį prie šulinio ji nubėgo į kaimą ir visiems pasakojo apie Jėzų. Ta moteris, nors buvo nusidėjėlė, tapo evangeliste, ji visiškai pasikeitė. O kaimo gyventojai prašė Jėzų pasilikti pas juos, ir Jėzus pasiliko dar dvi dienas. Daug samariečių įtikėjo, klausydamiesi Jėzaus: „Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas.“
Pakvieskime ir mes Jėzų į savo gyvenimą, trokšdami gyvojo vandens. Jis ir mums visiems siūlo to „gyvojo vandens“, kurį Jis siūlė samarietei. Priimkime Jį savo asmeniniu Viešpačiu ir Išganytoju ir taip pat dalykimės savo tikėjimu ir gautomis malonėmis su kitais, kuriuos susitinkame.
Vincas Kolyčius
