Meditacija
Šiandien Bažnyčia kviečia prisiminti Švenčiausios Trejybės slėpinį. Švenčiame ne kažkokią abstrakčią tiesą, bet gyvą tikrovę. Nors daug kam sunkiai suprantama, kaip Dievas gali būti Vienas ir Triasmenis, Trejybė yra pagrindinė mūsų tikėjimo tiesa. Kalbėdami apie Švenčiausiąją Trejybę išpažįstame Dievą esant trijų Asmenų. Tai nėra trys dievai, bet vienas ir tas pats Dievas, esantis ir Tėve, ir Sūnuje, ir Šventojoje Dvasioje. Visi Trejybės Asmenys yra lygūs. Dieviškieji bruožai priklauso tiek Tėvui, tiek Sūnui, tiek Šventajai Dvasiai.
Šv. Augustinas Švč. Trejybės slėpinį aiškina tokiu palyginimu: Mylintysis, Mylimasis ir Meilė. Tėvas yra tas, kuris myli, myli taip beatodairiškai, kad net savo Sūnų mums atiduoda. Jo meilė mums atsiskleidžia per Sūnų. Sūnus be galo myli savo Tėvą. Jėzus yra klusnus ir mylintis Tėvo Sūnus. Iš meilės Jam Jėzus laisvai sutinka mirti už žmones. Jis atėjo žmonijai apreikšti mylintį Tėvą. O Šventoji Dvasia yra Meilė. Šventoji Dvasia yra dovana, kurią Tėvas teikia savo Sūnui, o Sūnus – Tėvui. O Jie abu drauge – žmonėms. Per Šventosios Dvasios Dievo dovanojamą meilę mes galime dalyvauti Švenčiausiosios Trejybės gyvenime.
Evangelistas Lukas rašo: „Kai visai tautai krikštijantis, ir Jėzus pasikrikštijęs meldėsi, atsivėrė dangus ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant Jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi.“ Šiame pirmame viešame Jėzaus pasirodyme dalyvauja visa Švenčiausioji Trejybė. Skaitydami Evangeliją randame daugybę Jėzaus posakių, liudijančių dieviškųjų Asmenų skirtingumą ir tą pačią dieviškąją jų prigimtį. Ir mes savo maldas baigiame Švenčiausiosios Trejybės šlovinimu: „Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai.“ Šios dienos antrajame skaitinyje apaštalas Paulius baigia savo laišką korintiečiams sakydamas: „Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė tebūna su jumis visais.“ Tais pačiais žodžiais kunigai kreipiasi į mus Mišių pradžioje. Ir vėl Trejybė.
Dar atkreipkime dėmesį į trumpą šios Dienos Evangelijos skaitinį: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ Tai nuostabi Šventojo Rašto eilutė, lyg visos Gerosios Naujienos santrauka. Jis atidavė viską! Štai kaip Jis mus myli. Skaitydami dar kartą, vietoj žodžio „pasaulį“ įterpkime savo vardą, nes tai skirta kiekvienam iš mūsų.
Vincas Kolyčius
