Meditacija
Visų šios dienos Mišių skaitinių pagrindinė tema yra kvietimas nusižeminti ir tarnauti kitiems. Pirmame skaitinyje pranašas Malachijas pasmerkia išdidžius tų laikų kunigus, kurie „nesilaiko Dievo nurodyto kelio ir nepaiso Jo nurodymų“. Antrame skaitinyje apaštalas Paulius pristato save kaip nusižeminusį ir nuolankų tarną, skelbiantį Dievo Žodį. Evangelijoje. Jėzus iškelia fariziejų ydas: jie patys nesilaiko to, ką skelbia. Jie sukuria savo įstatymus ir „krauna žmonėms ant pečių“, jie viską daro, kad būtų žmonių matomi.
Fariziejų būta ne tik Jėzaus laikais. Fariziejiškumas yra nuolatinis pavojus visais laikais ir išbandymas, ypač tenkantis religingiems žmonėms. Nors ir gerbdamas Rašto mokytojų bei fariziejų mokymo autoritetą, Jėzus atmeta jų gyvenimo būdą. Praraja tarp mokymo ir gyvenimo yra smerktinas dalykas, Jėzus reikalauja žodžių ir darbų sutapimo. Daug kas šiuos Evangelijos apmąstymus bando pritaikyti kunigams. Tai, viena vertus, drąsu, kita vertus, labai svarbu. Melskimės už kunigus. Šv. Pranciškus Asyžietis savo Testamente rašė: „Jei turėčiau Saliamono išmintį ir sutikčiau patį menkiausią šio pasaulio kunigą, neišdrįsčiau jam prieštarauti ir mąstyti, koks jis nusidėjėlis, nes jame įžvelgčiau Dievo Sūnų.“
O kaip su mumis? Ar džiaugiuosi kitiems padėdamas, net jei nebūnu už tai pagiriamas? Ar lieku patenkintas, jei mano geri darbai taip ir lieka nepastebėti? Ar gyvenu tikėjimu, ar tik išpažįstu jį lūpomis? Nelengva tokių dalykų klausti, sunku ir atsakyti. Jėzus perspėja, kad nebūtume kaip Rašto aiškintojai ir fariziejai, kurie, nesilaikydami to, ką skelbia, norėjo, kad to laikytųsi visi kiti. Gera būti patenkintiems savo darbu, tačiau nereikia elgtis taip, tarsi būtume visa padarę vien savomis jėgomis, be Dievo malonės, nedera manyti, kad mūsų dovanos ar gebėjimai yra geresni už kitų žmonių. Šv. Pranciškus Asyžietis visada primindavo savo broliams, kad jeigu jie nori kuo nors pasigirti, tegu giriasi savo nuodėmėmis.
Vincas Kolyčius
