Meditacija
Sekminės – tai Šventosios Dvasios šventė. Tai Bažnyčios gimtadienis. Tik po Sekminių, kai Šventosios Dvasios ugnies liežuviai palietė apaštalus, kai jie buvo pripildyti Šventosios Dvasios, tik tada pranyko jų baimė ir jie ėmė visiems skelbti Gerąją Naujieną apie Jėzų.
Visi gavome Šventąją Dvasią per Krikštą ir turėjome Jos veikimą pajusti per Sutvirtinimą. Dažnai net nepamąstome, tarytum nežinome, kad Ji gyvena mumyse, laikome Ją tarsi uždarytą ir neprašome Jos pagalbos.
Šventoji Dvasia mūsų gyvenime viską pakeičia. Ji yra tarytum naujasis įstatymas. Senajame Testamente Dievas kalbejo per pranašą Ezechielį: „Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. Išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu jums jautrią širdį. Duosiu jums savo dvasią ir padarysiu, kad gyventumėte pagal mano įstatus, laikytumėtės mano įsakų ir juos vykdytumėte“ (Ez 36, 26–27). Šventoji Dvasia padeda pažinti mylintį Tėvą. Popiežiaus namų pamokslininkas Raniero Cantalamessa cituoja Martyną Liuterį, aiškinusį, kad prigimtinis žmogus turi daug troškimų ir blogų troškimų. Jis geidžia valdžios, kito vyro ar moters, malonumų, žinoma, ir pinigų, arba turtų. Tad prigimtiniam žmogui Dievas atrodo esąs priešas, kliūtis, trukdantis savo įstatymais. Nužengusi Šventoji Dvasia žmogui atskleidžia naują Dievo paveikslą – ne kliūčių statytojo ir ne priešo, bet priešingai – pagalbininko, Tėvo, kuris iš tikrųjų mumis rūpinasi. Žmogus pradeda žvelgti į Dievą kaip į mylintį Tėvą. Užsimezga bičiulystė su Jėzumi. Štai ką reiškia atgimti iš Dvasios ir vandens. Sekminės yra ne kokia nors abstrakti idėja, bet lango atvėrimas ir naujo gyvenimo pajutimas. Atsinaujiname tik Šventosios Dvasios padedami. Popiežius Paulius VI meldėsi: „Mums reikia Šventosios Dvasios, Jos šviesos, Jos jėgos, reikia Šventosios Dvasios dovanų, ramybės ir džiaugsmo. Bažnyčiai reikia amžinų Sekminių.“ Tad švęskime Sekmines ne viena kartą per metus, bet kasdien.
Ateik, Šventoji Dvasia! Atnaujink mūsų širdis, mūsų šeimas, mūsų parapiją ir visą mūsų tautą!
Vincas Kolyčius
