Meditacija
Kiekvienais metais sekmadienį po Naujųjų Metų švenčiame Kristaus Apsireiškimo, arba, kaip žmonės sako, Trijų Karalių, šventę. Tikriausiai kyla klausimas, kodėl ši šventė vadinama Kristaus Apsireiškimo. Trijų Karalių šventės svarbiausi veikėjai yra ne išminčiai, bet žmonijai regimu būdu apsireiškęs pats Kristus. Evangelijoje rašoma ne tik apie išminčius, bet ir apie juos vedusią žvaigždę: „Mes matėme užtekant žvaigždę ir atvykome Jo pagarbinti.“ Taip sakė išminčiai Erodui. Jie tikrai nebūtų matę užgimusio Išganytojo, jei jiems kelio nebūtų rodžiusi žvaigždė, Viešpaties apsireiškimo ženklas. Ir mes Dievo niekaip negalėtume pažinti,jei Jis pats mums savęs neapreikštų. Dievo apsireiškimo pilnatvė yra Jėzus Kristus.
Pirmajame skaitinyje pranašas Izaijas kalba: „tautos ateis prie tavo šviesos ir karaliai prie tau užtekėjusio spindesio“. Šie žodžiai yra tarsi išminčių kelionės pas Mariją provaizdis. Apaštalas Paulius antrame skaitinyje pabrėžia, kad „pagonys kartu su žydais yra paveldėtojai“. Rytų kraštų išminčiai yra ne žydų, o pagonių tautų įvaizdis. Evangelijoje skaitome, kad išminčiai, „parpuolę ant žemės, jį pagarbino“. Reikšmingos ir simbolinės yra jų atneštos dovanos: auksas – skirtas tik karaliams, smilkalai – dovana kunigams ir mira, skirta patepti mirusiųjų kūnus. Jėzus – mūsų Karalius, vyriausiasis Kunigas, ant kryžiaus Jis – visų mūsų Atpirkėjas ir Išganytojas.
Matome tris grupes žmonių, kurie skirtingai reaguoja: Erodas, sužinojęs apie gimusį Karalių, suka galvą, kaip jį nužudyti, aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai visiškai ignoruoja Jį ir nekreipia dėmesio, piemenėliai ir trys išminčiai parpuolę ant žemės garbina Jį ir neša Jam dovanas.
Dabar mūsų eilė. Paklauskime savęs, o kaip mes reaguojame? Atsiliepkime kaip tie trys Evangelijos išminčiai ir nepagailėkime savo Viešpačiui dovanų, kurių vertingiausia yra meilė.
Vincas Kolyčius
