Meditacija
Šios dienos Mišių skaitiniuose randame paminėtus visus tris Šventosios Trejybės asmenis: Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Švenčiame ne kažkokią abstrakčią tiesą, bet gyvą tikrovę. Daug kam gali būti sunkiai suprantama, kaip Dievas gali būti vienas ir Triasmenis. Trejybė yra pagrindinė mūsų tikėjimo tiesa, pranokstanti mūsų žmogiškąjį suvokimą. Teologai šimtmečiais nagrinėjo šią problemą. Žmogui yra sunku suvokti, kad visi Trejybės asmenys yra lygūs. Dievas yra tiek Tėvas, tiek Sūnus, tiek Šventoji Dvasia. Šventajai Dvasiai padedant mums šis slėpinys tampa daug aiškesnis. Šventosios Dvasios giliausias troškimas – užlieti mūsų širdis Tėvo meile, Jo prisikėlusio Sūnaus gailestingumu ir galybe. Kaip svarbu prašyti Šventosios Dvasios dovanos, kad Ji mums viską apreikštų ir liepsnotų mūsų širdyse. Švenčiausiosios Trejybės tiesą nuostabiai išreiškia apaštalas Paulius šios dienos antrajame skaitinyje: „Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo Tėvo meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė tebūna su jumis visais.“ Tais žodžiais kunigas kreipiasi į mus Mišių pradžioje.
Šiandien Evangelija mums parodo pačią gražiausią triasmenio Dievo savybę – Jo beribę meilę: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ Ši eilutė galėtų būti visos Evangelijos santrauka. Mūsų atpirkimas yra visų Švenčiausiosios Trejybės asmenų darbas. Maldoje prisitaikykime šią nuostabią eilutę sau, vietoj „pasaulį“ įterpkime savo vardą: „Dievas taip pamilo mane (sakykime savo vardą), jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad aš, kuris (kuri) Jį tikiu, nepražūčiau, bet turėčiau amžinąjį gyvenimą.“
Vincas Kolyčius
