Meditacija
Šios dienos Mišių skaitiniai yra kvietimas ir iššūkis savo tikėjimą remti Dievo pažadais ir šią gavėnią atnaujinti savo gyvenimą. Pirmame skaitinyje skaitome, kaip Dievas, bandydamas Abraomo tikėjimą, neleido jam nužudyti savo sūnaus. Antrame skaitinyje skaitome, kad ir „Dievas nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus“. Evangelijoje apie Jėzaus atsimainymą yra parodoma Jėzaus garbė ir dievybė visiems, kurie savo tikėjimą grindžia Juo. Dievo žodžiai: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, klausykite Jo“ yra tie patys, kurie buvo girdimi krikštijant Jėzų Jordano upėje. Tais žodžiais Tėvas apreiškia, kad Jėzus yra Jo Sūnus, ir visus paragina Jo klausyti. Dalyvaudami Mišiose, kai aukojami ant altoriaus duona ir vynas tampa Jėzaus kūnu ir krauju, ir mes turėtume patirti panašų pasikeitimą. Dievo troškimas atiduoti savo gyvenimą kiekvienam iš mūsų niekada nenutrūksta. Dievas jau atidavė mums tai, kas Jam brangiausia - savo vienatinį Sūnų. Tad argi Jis dar ko nors pagailėtų?
Evangelijoje skaitome, kad trys apaštalai norėjo būti ten, kur taip gražu ir miela, norėjo pasistatyti palapines, bet Jėzus vedėsi juos žemyn nuo kalno. Ir mes dažnai norime pratęsti tas akimirkas, kai gyvenimas ir tikėjimas būna lengvesni. Reikia sugrįžti į pilką kasdienybę. O apaštalai tuoj lips į kitą - Alyvų kalną, kur jie išvys ne šlovingąjį Viešpatį, o skausmo prislėgtą vyrą, su kuriuo jiems bus sunku išbūti ir valandėlę. Ši gavėnia mums tepadeda lipti į Taborą su Jėzumi, patirti Jo artumą ir nebijoti nusileisti į slėnį. Taip kasdien gyvensime su Juo meilės ištikimybėje. Visiškai atsiduokime Jo malonei, atiduokime į Jo rankas visa, kas mus nuo Jo skiria, ir tada gausime ramybę, džiaugsmą ir stiprybę.
Vincas Kolyčius
