Meditacija
KRISTUS PRISIKĖLĖ! Kartu su Marija Magdaliete šiandien iš visos širdies sakome: „Mano viltis – Kristus prisikėlė!“ Jis gyvas! Jis gyvas kiekvienoje tikinčiųjų bendruomenėje, susirenkančioje Kristaus vardu. Jis gyvas mūsų šeimose, Jis gyvas ligonių palatose, jis gyvas kiekviename žmoguje, kuris išgirdęs Bažnyčios skelbiamą Gerąją Naujieną atvėrė Dievui savo sielos akis ir, kaip sako apaštalas Jonas, „įtikėjo“. Kristaus prisikėlimas yra istorinis įvykis. Tačiau tikėjimu jis tampa ir dabarties įvykiu. Apaštalas Paulius sako, kad mes esame „su Kristumi prikelti“, galime nuolat gyventi su Kristumi, būti Kristaus žmonėmis. Paklauskime savęs: ką Kristaus prisikėlimas reiškia man šiandien? Gavėnios metu stengėmės atrasti savo širdyje akmenis, trukdančius gyventi naują gyvenimą. Šiandien šiuos akmenis Jėzus nuritino, įgalino mus pradėti laisvės, vilties bei džiaugsmo kupiną gyvenimą. Tad švęskime ir džiūgaukime! Išgirskime Kristaus apaštalams sakomus žodžius: „Nebijokite. Tai aš.“ Kad ir kas atsitiktų gyvenime, šalia mūsų yra Kristus. Mūsų gyvenimas žemėje tėra akimirka, palyginti su amžinybe. Todėl mes negalime šios akimirkos praleisti vien liūdėdami ir verkdami. Esame mylimi Dievo vaikai ir mums to turėtų užtekti, kad džiaugsmas apsigyventų mūsų širdyse, kad šitokį džiaugsmą mes skelbtume pasauliui. Krikščionis turi būti šviesa savo mintimis, žodžiais, darbais – šviesa, kuri nušviečia pasaulį. Tačiau ši šviesa turi kilti iš tuščio Kristaus kapo, iš Kristaus Prisikėlimo džiaugsmo. Velykų rytas yra ne tik graži tradicija, nuostabūs margučių raštai, nuoširdūs mūsų linkėjimai, sveikinimai Velykų proga. Patikėkime, pajuskime ir išgyvenkime, kad tai yra mūsų tikėjimo esminis ir gyvybiškai svarbus pamatas. Esame kviečiami savo aplinkoje, savo šeimose ir parapijos bendruomenėse liudyti Kristaus Prisikėlimą žodžiais, darbais, savo gyvenimu ir ištikimybe Dievui bei meile vieni kitiems.
Vincas Kolyčius
