„Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje ir aš jame.“ Šios dienos Mišių skaitiniai yra labai gilūs. Kai kurie žmonės mano, kad jie priima Komuniją, ir viskas. Bet Jėzus pasakė: „Tai darykite mano atminimui.“ Svarbu prisiminti, ką Jis dėl mūsų padarė, kas yra Naujoji Sandora, sudaryta su mumis Jo kraujyje. Svarbu priimti Jėzų kaip savo asmeninį Išganytoją ir Viešpatį, svarbu prisiminti Jo mirtį, prisikėlimą ir stengtis gyventi pagal Jo mokymą. Komunijos priėmimas turi būti sąmoningas susijungimas su Jėzumi. Jeigu to neprisimename, tai tėra stokojantis prasmės ritualas.

Atkreipkime dėmesį į Jėzaus žodžius: „...tas pasilieka manyje ir aš jame“. Žodžiai „pasilikti“, „apsigyventi“ dažnai yra kartojami visoje Evangelijoje. Draugystei būdingas asmenų atvirumas vienas kitam. Tapdami tikrais draugais privalome daug ko atsisakyti, tam tikra prasme mirštame sau ir savo poreikiams. Tai ir yra abipusis pasilikimas. Jei norime, kad Jėzus ateitų apsigyventi ir pasilikti mumyse, turime išvalyti savo širdies namus, palikti Jam erdvės. Jis nori pasilikti mumyse, Jis teikia gyvybę ir naują gyvenimą savo artumu. Ir mes esame Kristuje tiek, kiek Jo gyvenimas yra mumyse.

Šios dienos antrajame skaitinyje sakoma, kad visi krikščionys sudaro vieną Kristaus Kūną: „Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne?“

Kai Jėzus kalbėjo apie savo kūną kaip maistą, daug žydų Jį paliko ir daugiau nebesiklausė Jo pamokslų. Net apaštalai, atrodo, susvyravo, nes Jėzus jų paklausė: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.“ Tebūna toks ir visų mūsų atsakymas.

Vincas Kolyčius

Evangelizacinį katechetinį lankstinuką (12 p.) galima užsisakyti redakcijoje.