Meditacija
„Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‘Viešpatie, Viešpatie!‘, – įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią.“
Šios dienos Mišių skaitiniuose rašoma apie klusnumą Dievo žodžiui. Daug kas iš mūsų skaito Šventąjį Raštą, girdi Dievo žodį, skelbiamą bažnyčioje, bet jis nekeičia mūsų gyvenimo. Kodėl? Nes visiškai neprisitaikome girdėtų žodžių sau. Šios dienos pirmajame skaitinyje Dievas perspėja izraelitus, sykiu ir mus. Jis liepia tarnauti Viešpačiui, savo Dievui, visa savo širdimi ir visa siela, laikytis visų Viešpaties, savo Dievo, įsakymų. Jis ragina mus būti ištikimus Jo žodžiams sakydamas: „Įsidėkite šiuos mano žodžius sau į širdį ir sielą, prisiriškite juos kaip ženklą prie rankos ir pritvirtinkite juos kaip žymę sau ant kaktos.“ Ortodoksai žydai šį priesaką vykdė, kiti ir dabar jį vykdo. Bet šie žodžiai yra taikomi ir mums: Dievo žodis turi būti ne tik išgirstas, bet ir vykdomas.
Antrajame skaitinyje apaštalas Paulius sako: „Aš nesigėdiju Evangelijos, nes ji yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam.“ Dievo Žodis – ugnis, kuri uždega, išplečia ir perkeičia savyje viską, prie ko prisiliečia. Ar tas Žodis keičia mano gyvenimą? Gal aš pasiteisinu, kad tai jau girdėjau, skaičiau ar žinau. Žinojimo neužtenka.
Paulius dar priduria: „Teisusis gyvens tikėjimu.“ Kaip tą suprasti? Daugelis daro gerus darbus neturėdami tikėjimo. Aišku, tai nėra blogai, bet tik gerais darbais mes negalime būti išganyti. „Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems tikintiesiems… visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės, o nuteisinami dovanai Jo malone dėl Kristaus Jezaus atpirkimo.“
O Dieve, kuris pažadėjai apsigyventi tuose, kurie klauso Tavo žodžių ir juos vykdo, siųsk Šventąją Dvasią, kad Ji primintų mūsų širdžiai visa, ko Kristus mus mokė. Siųsk Šventąją Dvasią, kad liudytume Viešpatį žodžiais ir darbais.
Vincas Kolyčius
