Meditacija
EFATA! ATSIVERK! Šiuo paprastu žodžiu Jėzus išgydė kurčią nebylį. Evangelijos pasakojimas apie kurčio ir sunkiai kalbančio žmogaus išgydymą mums parodo, kad Jėzus rūpinosi ne tik dvasinėmis, bet ir fizinėmis žmonių problemomis. Žmogaus fizinių negalių išgydymas buvo ir dvasinio išgydymo ženklas, kurį Jėzus nori suteikti ir kiekvienam iš mūsų. Jei Jėzus nori atverti kurčiojo ausis, kad jos girdėtų, Jis dar labiau trokšta, kad kurčios mūsų širdys išgirstų Jo balsą. Kurčnebylis gyvena savo izoliuotame pasaulyje, jis suvokia tik savo mintis, jo bendravimas tėra monologas. Amerikietė Helena Keller nuo gimimo buvo akla, kurčia ir nebylė, o vėliau neįtikėtinomis pastangomis ir savo auklėtojos pedagoginio talento dėka sugebėjo aprašyti, ką jai teko išgyventi. Kartą ji pareiškė: „Aklumas atskiria mus nuo daiktų, o kurtumas ir nebylystė atskiria nuo žmonių.“ Ši negalė būdinga visiems žmonėms, ji trukdo bendrauti su Viešpačiu. Tai gali būti laisvai pasirinkta negalė. Kur kas saugiau pasilikti savo susikurtame pasaulyje. Ragindami kitą atsiverti, kartais susilaukiame nekantraus atkirčio: „Duokit man šventą ramybę.“ Baimė atsiverti pasirodo didesnė už artumo troškimą. Evangelijoje skaitome, kad Jėzus pažvelgė į dangų ir tarė: „Efata – Atsiverk.“ Jėzaus žodis yra tarsi kalėjimo raktas. Krikščionys įsikūnijusį Dievą apibūdina kaip Žodį. „Atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo, kaip reikia.“ Ne tik pašalinama žmogaus negalė, bet ir perkeičiamas visas jo gyvenimas.
Šv. Irenėjus yra pasakęs: „Dievo garbė yra visiškai gyvas žmogus.“ Dievas nori, kad Jo garbė būtų regima žmonėse, kuriuos Jis visiškai atgaivino Dvasioje.
Šios dienos Mišiose prašykime Viešpatį atverti mūsų ausis, kad išgirstume Jį. Prašykime, kad Jis atvertų mūsų akis, kad ieškotume Jo veido ir Jį pamatytume. Melskime, kad Jis mums duotų dovaną liudyti savo tikėjimą ir skelbti Jo gerumą. Prašykime Jį atkurti mūsų dvasią, protą ir kūną tokiam gyvenimui, kokio Jis mums trokšta. Dievas tikrai tą padarys.
Viešpatie Jėzau, noriu išgirsti Tavo balsą ir patikėti Tau savo reikmes. Meldžiu, kad mano dvasiai ištartum: „Atsiverk!“ Padėk man pažinti Tavo meilę.
Vincas Kolyčius
