Meditacija
Šios dienos Evangelija pasakoja apie jaunuolį, ieškantį kelio į amžinąjį gyvenimą. Rodos, jam nieko netrūksta: sveikas, turtingas, nuo pat jaunystės laikosi Dievo įsakymų. Vis dėlto jam kažkas trukdo išgyventi visišką ramybę. Kodėl jis atvyko pas Jėzų? Jėzus pacituoja keletą įsakymų, pabrėžiančių žmogaus santykį ne su Dievu, bet su savo artimu. Jaunuolis pareiškė, kad jis jų laikosi.
Po trumpo pokalbio apie įsakymus Jėzus jam sako: „Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, ir išdalyk vargšams, tada ateik ir sek paskui mane.“ Jaunuoliui buvo sunku šiuos žodžius išgirsti. Bet Jėzus nebuvo nusistatęs prieš turtą, Jis tik smerkė meilę turtui. Turtui prilyginama ir visa, kuo žmogus gyvena, kas pavergia jo dėmesį: garbės ieškojimas, kūniški malonumai ir visa, kas tampa žmogaus gyvenimo centru, kad palieka Dievą antroje vietoje.
Kodėl Jėzus tiek daug dėmesio skyrė šio žmogaus turtui? Ar Jis nematė jaunuolio pastangų laikytis įsakymų? Kodėl Jis prašė dar sunkesnio dalyko? Todėl, kad Jėzus norėjo to jaunuolio širdies, o ne kad jis raidiškai laikytųsi įstatymų. O kaip mes? Ar esame pasirengę dalytis savo branginama nuosavybe, kad priklausytume Jėzui? Gal ir mes, kaip tas jaunuolis, patiriame pagundą į krikščionišką gyvenimą žvelgti pirmiausia tik kaip į taisyklių laikymąsi?
Atkreipkime dėmesį į porą žodžių: „Jėzus meiliai pažvelgė į jaunuolį“, o jaunuolis „apniuko ir nusiminęs pasitraukė“. Sunku atsižadėti to, prie ko esame prisirišę, lyg norėdami nusipirkti sau išganymą. Jaunuoliui pasitraukus, Jėzus tęsia turto temą, iliustruodamas ją vaizdingu palyginimu apie kupranugarį: „Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo Karalystę.“ „Adatos ausimi“ buvo vadinami vieni labai žemi Jeruzalės miesto vartai. Norintys įeiti pro tuos vartus turėdavo įšliaužti keliais. Nuo nugarų reikėdavo nusiimti visus krepšius, trukdančius įlįsti pro vartus. Kaip matome, ne turtas mums trukdo patekti į Dievo Karalystę, bet meilė turtui. Privalome atsisakyti nuodėmingų naštų, kurios mums trukdo „išlįsti pro adatos ausį“.
Klausykimės Dievo balso ir leiskime Jam tvarkyti mūsų gyvenimą. Turtas tik tada tampa išganymo kliūtimi, kai jis pavergia žmogaus širdį.
Vincas Kolyčius
