Meditacija
Švenčiame Kristaus Apsireiškimo, žmonių dažnai vadinamą Trijų Karalių, šventę. Tikriausiai kyla klausimas, kodėl ši šventė vadinama Kristaus Apsireiškimo švente. Trijų Karalių šventės svarbiausi asmenys yra ne išminčiai, ne trys karaliai, bet žmonijai regimu būdu apsireiškęs pats Dievas. Evangelijoje rašoma ne tik apie išminčius, bet ir apie juos vedusią žvaigždę: „mes matėme užtekant žvaigždę ir atvykome Jo pagarbinti“, – sakė išminčiai Erodui. Jie tikrai nebūtų radę užgimusio Išganytojo, jei jiems kelio nebūtų rodžiusi žvaigždė, Viešpaties apsireiškimo ženklas. Ir mes Dievo niekaip negalėtume pažinti, jei Jis pats mums savęs neapreikštų. Dievo Apsireiškimo pilnatvė yra Jėzus Kristus.
Pirmame skaitinyje pranašas Izaijas kalba: „Tautos ateis prie tavo šviesos ir karaliai – prie tau užtekėjusio spindesio.“ Tie žodžiai yra tarsi būsimųjų išminčių kelionės pas Mariją provaizdis. Apaštalas Paulius antrame skaitinyje pabrėžia, kad „pagonys kartu su žydais yra paveldėtojai“. Rytų kraštų išminčiai yra ne žydų, bet pagonių tautų įvaizdis ir Evangelijoje skaitome, kad išminčiai „parpuolę ant žemės Jį pagarbino“. Reikšmingos ir simbolinės yra jų atneštos dovanos: auksas – skirtas tik karaliams, smilkalai – dovana kunigams – pabrėžia, kad Jėzus yra vyriausiasis kunigas, ir mira skiriama mirusiųjų kūnui patepti. Jėzus paaukojo savo gyvybę už mus visus savo mirtimi ant kryžiaus. Jis Karalius, vyriausiasis kunigas ir pabaigoje ant kryžiaus – visų mūsų Atpirkėjas ir Išganytojas.
Evangelijoje matome tris grupes skirtingai reaguojančių žmonių. Erodo atsiliepimas – neapykanta, pavydas ir noras atsikratyti tariamo varžovo į jo sostą; aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai visiškai nekreipia dėmesio, jie užsiėmę savo reikalais. Piemenėliai garbina užgimusį Kūdikį, karaliai iš rytų šalies neša dovanas. Paklauskime savęs: o kaip aš reaguoju? Kiekvienam iš mūsų Viešpats yra apsireiškęs. Dievas pirmasis žengė žingsnį mūsų link. Jis apsireiškė, kad mus prie savęs patrauktų. Dabar mūsų eilė. Atsiliepkime kaip tie trys Evangelijos išminčiai ir nepagailėkime savo Viešpačiui dovanų, kurių didžiausia yra meilė.
Vincas Kolyčius
