Meditacija
Šio sekmadienio skaitiniuose Dievo malonių gausa vaizduojama vandens simboliais. Tam tikra prasme panašūs ir tų malonių gavėjai. Ne vienas iš aprašytųjų neužsitarnauja tų malonių, visi jas gauna dovanai. Pirmajame skaitinyje izraelitai pyksta ant Mozės ir šaukia: „Duok mums vandens atsigerti!“ Laisvės patirtį netrukus pakeitė nuovargis ir irzlumas dėl kasdienybės nepriteklių. Ilgėdamiesi buvusio gyvenimo patogumų izraelitai tikėjimo kelionėje linkę ieškoti žmogiškų išeičių. Juk ir mus nuolat lydi įtampa, renkantis tarp pasitikėjimo Dievu ir bandymo pakeisti padėtį vien savo jėgomis. Mozės padarytas stebuklas įrodo, kad Dievas niekados nenuvilia.
Antrame skaitinyje apaštalas Paulius rašo apie Dievo meilę, kuri yra „išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios“. Esame „nuteisinti tikėjimu,.. nuteisinti Jo krauju“. Evangelijoje skaitome apie samarietę moterį. Tas pasakojimas padeda mums pamatyti Jėzaus asmens gelmę – tą versmę, iš kur trykšta amžinojo gyvenimo gyvasis vanduo. Jėzus nustebina net sugrįžusius savo mokinius, nes kalbasi su samariete moterimi. Net moteris stebisi: „Kaip tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ Jėzus pradeda su ja pokalbį ir kalba apie gyvąjį vandenį, kurį Jis nori duoti, kad tie, kurie jo gers, „netrokštų per amžius“. Jėzus prašo, kad moteris pakviestų savo vyrą, ji atsako neturinti vyro. Tada Jėzus jai sako: „Gerai pasakei, kad neturi vyro, nes jau esi turėjusi penkis vyrus.“ Taigi Jėzus moters nesmerkia, nepriekaištauja jai, bet priima ją kaip asmenį. Priima ir mus, nežiūrint mūsų nuodėmingumo. Moteris keičia pokalbio temą, ima kalbėti apie garbinimą. Jėzus pabrėžia – garbintojai turi šlovinti Tėvą dvasia ir tiesa. Samarietė nustebusi pavadina Jį pranašu. Atkreipkime dėmesį į samarietės dvasinį pasikeitimą. Pirmiausia ji vadina Jėzų žydu, toliau – Viešpačiu, paskui – pranašu, galų gale – Mesiju. O kaimo gyventojai, Jėzui pas juos praleidus kelias dienas, pripažįsta, kad Jis yra Išganytojas. Samarietė moteris buvo nusidėjėlė, o vėliau tapo puikia evangelizuotoja. Palikusi ąsotį prie šulinio, nubėgo į kaimą ir visiems papasakojo apie Jėzų. Ir mes dalykimės savo tikėjimu ir gautomis malonėmis su žmonėmis, kuriuos susitinkame.
Jėzus ir mums visiems siūlo to gyvojo vandens. Išpažinkime Jį savo asmeniniu Viešpačiu ir Išganytoju!
Vincas Kolyčius
