Meditacija
Šios dienos Mišių skaitiniuose kalbama apie Dievo karalystę, apie lobį, kurį esame raginami įsigyti. Kas yra tas „lobis?“ Ką mes laikome vertingiausiu dalyku, kurį norėtume įsigyti?
Pirmame skaitinyje karalius Saliamonas neprašo turtų ar ilgo gyvenimo, bet išminties, kad jis „savo tautą mokėtų valdyti ir gera nuo pikto atskirti“. Dievas jo prašymą patenkino. Palyginime apie dirvoje rastą lobį sakoma, jog ūkininkas randa tokį lobį tiesiog ardamas dirvą, specialiai jo neieškodamas. Čia galima įžvelgti malonę. Jis parduoda visa, ką turi, ir perka tą dirvą, šitaip tapdamas teisėtu lobio savininku. Šio pamokymo esmė yra žmogaus apsisprendimas atsisakyti visko, kad galėtų įsigyti lobį. Mums taip pat dažnai reikėtų atsisakyti savo gyvenimo būdo, žemiškų planų, ambicijų, nuodėmingo gyvenimo, kad galėtume vykdyti Dievo valią.
Turtingas pirklys, jau turėjęs brangių perlų rinkinį, vis dėlto nesiliauja ieškojęs. „Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį.“ Jėzaus žadama karalystė – vertingesnė už visas kitas brangias vertybes. Tačiau vien atsižadėjimas dar nėra gėrybė. Atsižadėjimas geras tada, kai gėrybė iškeičiama į dar vertingesnį dalyką: ūkininkas pirko dirvą, pirklys nusipirko perlą. Atsižadėjimas turi būti laisvas ir džiugus. Žmogus, radęs lobį, „iš to džiaugsmo“ viską parduoda. Paslėptasis lobis, dėl kurio reikia parduoti viską, yra Dangaus karalystė. Tai pats Jėzus. Taip, Jis ir yra tas brangusis perlas.
Trečias palyginimas apie ežeran metamą tinklą, į kurį patenka visokių žuvų. Gerų ir blogų. Tai mūsų Bažnyčia. Žmonės linkę skirstyti į gera ir bloga, jie mato arba juoda, arba balta. Evangelijos tinklai nepaliaujamai užgriebia „įvairiausių žuvų“. Galutinai žuvys bus atrenkamos pasaulio pabaigoje. Iki tos dienos esame raginami kantriai laukti.
Vincas Kolyčius
