Meditacija
„Nusiraminkite, tai aš, nebijokite!“
Vaizdas, kurį atskleidžia šios dienos Evangelija, yra gyvas ir daug sakantis. Tamsu, šėlsta vėjas, įsismarkavusios bangos į visas puses blaško žvejų valtį. Ar nepanašus ir mūsų gyvenimas į audringą jūrą? Ar nuolat iškylančios bangos negraso užlieti mūsų gyvenimo laivo? Į ką mums atsiremti?
Šiandien kiekvienas tikintysis primena apaštalą Petrą, kuris norėtų žengti drauge su Kristumi, bet pamatęs šėlstančias bangas suabejoja ir grimzta į vandenį. Argi neturėjome panašių išgyvenimų? Petro patirtis audringame ežere įvairiais pavidalais kartojasi kiekvieno tikinčiojo gyvenime. Pasitikėdamas Viešpaties kvietimu, Petras drąsiai žengia į vandenį. Tai pati pagrindinė tikėjimo sąlyga – visiškas pasitikėjimas. Abraomas irgi pakluso Viešpaties balsui, paliko savo tėviškę ir namus, net nežinodamas, kas jo laukia svetimoje žemėje. Tikėjimas – tai visuomet rizikingas žingsnis. Jis reikalauja to, kas neįtelpa į mums įprastus gyvenimo rėmus. „Ramybė ir pasitikėjimas yra jūsų jėga“ (Iz 30, 15).
Pirmajame skaitinyje skaitome, kad pranašas Elijas, gelbėdamasis nuo persekiotojų pabėgo į Sinajaus dykumą. Ant kalno jis išgyvena simbolinius Dievo apsireiškimo ženklus: galingą vėją, žemės drebėjimą, ugnį. Tačiau tikrasis Viešpaties pasirodymas įvyksta ne per anuos įspūdingus gamtos reiškinius, bet per „švelnios tylos balsą“. Gilaus tikėjimo žmogus gali įžvelgti Dievo veikimą mažuose ir paprastuose kasdienos dalykuose. Šventoji Teresėlė priėmusi Sutvirtinimo sakramentą rašė: „Aš nejutau galingo vėjo Šventosios Dvasios nužengimo metu, veikiau švelnų vėjelį, kurio šlamėjimą pranašas Elijas išgirdo ant Horebo kalno.“
Šiuo laikotarpiu svarbu nepaskandinti vieno dalyko: svarbu neprarasti pasitikėjimo, nesutrikti sunkumų akivaizdoje. Nereikia žvalgytis nei žemyn, nei atgal, nei į šėlstančias bangas. Žvelkime tik pirmyn į Jėzų Kristų. Nuskęsta tik tie, kurių tikėjimas susvyruoja, kurie pasitiki tik savo jėgomis. Tai, ką šiandien skaitėme Evangelijoje, yra skirta visiems laikams: „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“
Vincas Kolyčius
