Meditacija
Šiandien švenčiame pergalę. Jėzus kalba Nikodemui apie kryžiaus reikšmę. Jis kalba ne tik Nikodemui, bet ir kiekvienam iš mūsų. Ar mes pažįstame kryžiaus jėgą? Mirtimi ant kryžiaus Jėzus nugalėjo nuodėmę, išsklaidė tamsybių jėgas, darkiusias kūriniją. Nuodėmės ir mirties pančiai sutraukyti!
Mums reikia prašyti Šventosios Dvasios pagalbos, kad Ji apreikštų kryžiaus svarbą mūsų gyvenime. Žvelgdami į kryžių matome besąlygišką meilę, išlietą mums ir visai kūrinijai. Matome didžiulę Dievo malonę ir visišką Jo Sūnaus klusnumą, net iki mirties. Matome mūsų vidines žaizdas gydantį šaltinį.
Pirmasis šios dienos skaitinys atskleidžia, kad gydanti galia kyla ne iš paties varinio žalčio. Ant stulpo iškeltas žaltys tik nurodo tikrąjį Gelbėtoją. Krikščioniškoji tradicija Skaičių knygos tekste ir šios dienos Evangelijos žodžiuose „taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus“ įžvelgia iš Jėzaus kryžiaus sklindančios gelbstinčios galios šaltinį: nuodėmės sužeistas žmogus turi su pasitikėjimu žvelgti į išaukštintą Išganytoją. Taigi žvelgdami į kryžių matome savo nuodėmių padarinius. Jėzus buvo paverstas „nuodėme“: „Tą [Jėzų], kuris nepažino nuodėmės, Jis dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes Jame taptume Dievo teisumu“ (2 Kor 5, 21).
Šios dienos Šventojo Rašto eilutės yra ypatingos. Jono evangelijos 3 skyriaus 16 ir 17 eilutes visi turėtume išmokti mintinai ir dažnai apie jas pamąstyti maldoje ir prisitaikyti sau. „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ Vietoj žodžio "pasaulį" įdėkime savo vardą: „Dievas taip pamilo mane…“ Taip pat turėtume atkreipti dėmesį, kaip darome kryžiaus ženklą, kaip persižegnojame. Ar tikrai kryžiaus ženklą darome sąmoningai?
Tad švęskime šiandien Kryžiaus šventę! Suklupkime prie kryžiaus, pažvelkime į nukryžiuotą Jėzų ir klausykimės, ką Jis mums pasakys.
Vincas Kolyčius
