Meditacija
Visi Jėzaus palyginimai nustebindavo klausytojus, o šis tikriausiai nustebino dar labiau. Ar neturėtume kovoti su neteisingu darbo įvertinimu? Koks buvo Jėzaus tikslas pasakojant šį palyginimą? Aišku, kad Jėzus norėjo, jog Jo klausytojai suvoktų, kokia nepaaiškinama yra Dievo malonė ir Jo gailestingumas. Jam buvo svarbu atskleisti Dievo karalystės principus, nes Dievo planai skiriasi nuo mūsų planų. „Juk mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai. Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius ir mano mintys jūsų mintis“ (Iz 55, 8–9).
Ko šis palyginimas mus pamoko? Mums primenama, kad gyvenime pasitenkintume Dievo dovana, Jo palaiminimu ir malone, kokią Jis yra mums davęs. Kad neklaustume: „O kaip jis, o kaip ji?“ Kartais skundžiamės, kad mes jau daugybę metų Dievui tarnavome, o kitas „atėjęs tik vienuoliktą valandą“ gauna tokį patį atlyginimą. Dažnai dėl to mums kyla pavydas. Ir tie darbininkai, kurie dirbo visą dieną, nuo pat ryto, nesiskundė dėl susitarimo dirbti už denarą. Jie tik pavydėjo tiems, kurie gavo denarą už vienos valandos darbą. Jie nebuvo nuskriausti, bet prarado ramybę. Jėzus jiems atsakė: „Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? Ar todėl tu šnairuoji, kad aš geras?“ Apsaugok mus, Viešpatie, nuo panašių jausmų.
Šiame palyginime kalbama apie Dievo malonę. Didžiausias nusidėjėlis mirties valandą gali atsiversti ir priimti Jėzų savo asmeniniu Išganytoju ir Viešpačiu ir „gauti tą patį atlygį“ kaip tas, kuris ištikimai Dievui tarnavo visą gyvenimą. Vienas gražiausių Dievo malonės pavyzdžių yra piktadario nuteisinimas. Užteko jam ištarti: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę“, ir čia pat jam atiteko „visos dienos uždarbis“. Jis išgirdo Jėzaus žodžius: „Iš tiesų sakau tau: šiandieną su manimi būsi rojuje.“ Galbūt ir dauguma mūsų esame „vienuoliktos valandos“ darbininkai? Dievas nori, kad ne tik Jam laisvai tarnautume, bet ir nuoširdžiai priimtume kiekvieną ateinantį į Jo karalystę. Jis nenori, kad skaičiuotume, kiek metų tas ar kitas žmogus tinginiavo ar gyveno nuodėmingą gyvenimą. Jis trokšta , kad džiaugtumės šių žmonių atpirkimu. Nepavydėkime, jei mums atrodo, kad Dievas suteikė jiems daugiau malonių nei mums, bet dėkokime ir šlovinkime mus mylintį ir gailestingąjį Tėvą už Jo dosnumą.
Vincas Kolyčius
