Meditacija
Kristaus palyginimas apie vynuogyną ir nedorus vynininkus pirmiausia saisto išrinktąją tautą. Bet sykiu tai yra perspėjimas visų laikų žmonėms. Visa Bažnyčia, visi krikščionys esame ta tauta, iš kurios Viešpats laukia vaisių. Dievas yra rūpestingas šeimininkas – viskas paruošta. Žemė su visomis savo gėrybėmis – tai puikus, žmogui pavestas vynuogynas. Žmogus tėra tik nuomininkas, ir tai jis privalo visada atsiminti. Deja, mūsų laikų žmogui nuolat gresia pavojus pamiršti, kas yra tikrasis pasaulio šeimininkas. Žmogus numarina Dievą savo širdyje ir elgiasi pasaulyje kaip jo visateisis šeimininkas.
Šis palyginimas mums daug ką pasako apie Dievą ir kaip Jis elgiasi su savo žmonėmis. Palyginimas mums atskleidžia Dievo pasitikėjimą (iškeliavo į svetimą šalį, nes pasitikėjo vynininkais), kalba apie Jo kantrybę (vieną po kito siuntė pranašus – tarnus), kalba apie mūsų pareigas vynuogyne – Bažnyčioje, kalba apie mums duotą laisvę (pasirenkame, ar norime prisidėti, ar likti abejingi), kalba apie mūsų atsakomybę, nes turime nepamiršti, kad Dievas yra teisingas, ir drauge parodo mūsų nuodėmę. Ir pagaliau šis palyginimas mums parodo Jėzų: „galop Jis išsiuntė pas juos savo Sūnų“. Baigęs palyginimą Jėzus pasakė: „Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu.“ Jis yra tas kertinis akmuo, kuriuo remiasi tautų ir kiekvieno žmogaus likimas. Su Jo užgimimu išrinktosios tautos vaikams reikėjo apsispręsti: arba su Jėzumi, arba prieš Jį. Po prisikėlimo Jėzus kiekvienam žmogui yra arba nupuolimo, arba prisikėlimo ženklas.
Šiandien paklauskime savęs: kas man yra Jėzus? Ar Jis man prisikėlimas, ar nupuolimas? Ar esu su Juo vienybėje, ar dirbu Jo vynuogyne, o gal esu atsiskyręs nuo Jo ir tarnauju šio pasaulio dievaičiams? Viešpatie, neleisk man nuo Tavęs atsiskirti!
Vincas Kolyčius
