Šiandien Evangelija kalba apie karaliaus sūnaus vestuves. Kas gi yra tas vestuvių pokylis? Jėzus sako, kad tai dangaus karalystė: „Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves.“ Puota yra minima ir pirmajame šios dienos skaitinyje: „Viešpats surengs šiame kalne visoms tautoms puotą.“ Puota simbolizuoja Dievo dovanas savo tautai. Tą pat matome ir kituose skaitiniuose. Psalmėje skaitome: „Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.“ Apaštalo Pauliaus žodžius antrajame skaitinyje visada turėtume prisitaikyti sau: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina.“ Kas stiprina? Tik Jėzus Kristus!

Iš Evangelijos palyginimo matome, kad visi mes esame kviečiami į tą pokylį, tačiau mes ir perspėjami, kad jeigu nepriimame Jo kvietimo, Jo meilės ir dovanų, būsime atskirti nuo Jo. Skaitome, kad pakviestieji buvo linkę verčiau pasilikti prie savo reikalų. O kaip mes? Ar neatidėliojame ir nesakome „vėliau“? Tačiau Dievo maloningumas neišmatuojamas, Jis kviečia visus nusidėjėlius ir teisiuosius: „Eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves.“ Tarp atėjusių svečių karalius pamatė žmogų, „neapsirengusį vestuvių drabužiu“, ir liepė jį išmesti. Kas yra tas vestuvių drabužis? Tai ne rūbai, kuriais apsirengę ateiname į bažnyčią. Tai mūsų širdies tyrumas, mūsų santykis su Jėzumi, mūsų troškimas būti su Juo, noras labiau Jį pažinti, garbinti, dėkoti. Nepamirškime, kad esame pakviesti. Su kokiu drabužiu ateiname į Eucharistijos pokylį?

Vincas Kolyčius

Evangelizacinį katechetinį lankstinuką (12 p.) galima užsisakyti redakcijoje.