Meditacija
Šiandien Bažnyčia mini Šv. Jono bazilikos Laterane pašventinimą. Ši bazilika yra seniausia iš visų didžiųjų Romos bazilikų. Ją 311 metais Bažnyčiai padovanojo imperatorius Konstantinas ir nuo to laiko ji laikoma visų bažnyčių motina. Joje daugiau kaip tūkstantmetį buvo Romos popiežių sostas. Dar ir šiandien Laterano bazilika yra tikroji popiežiaus bažnyčia.
Kodėl švenčiame šios bažnyčios pašventinimą? Ši akmeninė bažnyčia yra tarsi Bažnyčios – Dievo tautos simbolis. Už jos meninę ir istorinę vertę daug svarbesnė yra jos dvasinė reikšmė. Ši bazilika ženklina Bažnyčios kelionę per istoriją, jos pakilimo bei nuosmukio laikus. Bažnyčia išgyveno sunkių laikotarpių, tačiau Šventosios Dvasios vadovaujama vis atsinaujindavo. Atsinaujina ir dabar.
Pirmame šios dienos skaitinyje skaitome, kad pranašas Ezechielis regėjime matė iš šventyklos trykštantį vandenį, lyg upę. „Kur upė pasiekia, ten visa, kas juda ir kruta, gali gyventi. Nešvarus vanduo pasidaro sveikas.“ Kas tas vanduo, trykštąs iš šventovės? Tai viską atgaivinanti Šventoji Dvasia. Antrame skaitinyje apaštalas Paulius sako, kad ir mes visi esame Dievo šventovė: „Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?“ Ar tikime tuo? Evangelijoje skaitome, kad Jėzus išvarė prekiautojus, nes norėjo išvalyti savo Tėvo namus – šventyklą. Jis nori ir mus apvalyti – išlaisvinti iš nuodėmės ir padaryti švaria ir tyra Dievo šventove.
Iš mirštančio Jėzaus šono ištekėjo kraujo ir vandens. Taip išsipildė pranašo Ezechielio naujosios Jeruzalės regėjimas. Dabar per Šventąją Dvasią iš Bažnyčios – Dievo tautos plūsta galinga gyvybę nešanti srovė. Mes taip pat esame Dievo šventovė, tad ir iš mūsų plūsta gydanti bei visa perkeičianti Dvasios galia.
Švęsdami senos bažnyčios pašventinimo metines atmename Dievo galią ir išmintį, kurią Jis atskleidžia pasauliui per Kristaus Bažnyčią. Melskimės už visuotinę Bažnyčią. Prašykime, kad kiekvienas būtų jautrus Dievo Dvasiai ir neliktų nė vieno Jos nepaliesto žmogaus.
Jėzau, išliek gyvojo vandens visai Bažnyčiai ir kiekvienam iš mūsų.
Vincas Kolyčius
