Meditacija
Šios dienos Evangelijoje skaitome, kad Jėzus atėjo į sinagogą ir pradėjo mokyti. Ir pradžioje, ir pabaigoje Morkus pabrėžia, kad Jėzaus mokymas – kitoks negu rabinų. „Žmonės stebėjosi Jo mokymu, nes Jis mokė, kaip turintis galią.“ Pabaigoje vėl pabrėžiama, kad visi klausinėjo vienas kitą: „Kas gi čia? Naujas mokslas su galia?“
Žydai nebuvo vieninteliai, įžvelgę, kad Jėzus kalba kitaip nei Rašto aiškintojai. Tai matė ir demonas. Jis ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarėnai? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis.“ Jis Jėzų atpažino.
Jėzus tikrai atėjo sunaikinti netyrosios dvasios, gyvenančios žmonėse. Jis atėjo ne valdyti ir kontroliuoti žmones, bet jiems tarnauti ir juos išlaisvinti. Jono evangelijoje Jėzus sako: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10, 10). Tas gyvenimas ne tik po mirties, bet ir čia, žemėje. Gilinkimės į Jėzaus mokymą – Šventąjį Raštą, kuris turi galią ir jėgą pakeisti mūsų gyvenimą. Mišių metu išsakykime Jam savo rūpesčius ir padėkas. Nepaisant įtempto gyvenimo, „potvynių ir atoslūgių“, kiekvienas iš mūsų gali būti užlietas džiaugsmo ir vilties, nes „prisiartino Dievo karalystė“. Tai pirmieji Jėzaus žodžiai, pradedant savo misiją šioje žemėje. Prašykime Šventosios Dvasios pagalbos.
Vincas Kolyčius
