Šios dienos Mišių skaitiniuose kalbama apie tais laikais nepagydomą ligą – raupsus. Skaitinyje iš Kunigų knygos primenami Mozės nuostatai dėl raupsų ligos. Raupsuotieji buvo laikomi nešvariais ir privalėdavo laikytis atskirai nuo kitų izraelitų. Evangelijoje skaitome, kad raupsuotasis, nepaisydamas įstatymo draudimo, kreipiasi į Jėzų. Jėzus, taip pat nepaisydamas įstatymo raidės, paliečia jį ir išgydo. Jėzui raupsuotasis nebuvo nešvarus, Jis jį laikė žmogumi, kuriam reikia pagalbos.

Tas Evangelijoje minimas raupsuotasis atstovauja visiems mums. Raupsais mes nesergame, tačiau visi esame nuodėmingi, paliesti nuodėmės, galėtume sakyti „nešvarūs“. Nors Dievas mato mūsų nuodėmes, Jis nenustoja mus mylėti, mums atleidžia, mus paliečia ir išgydo. „Jėzus yra tas pats vakar ir šiandien, tas pats ir per amžius“ (Žyd 13, 8). Tikėkime, kad Jis gydo ir šiandien, kaip gydė prieš du tūkstančius metų. Tik ar mes kada nors prašėme Jo, kad mus išgydytų? Kalbame ne tik apie fizines ligas, bet apie visa, kas mus skiria nuo Dievo ir nuo kitų žmonių. Dievas nori, kad Juo pasitikėtume ir lauktume mažų ir didelių stebuklų. Dalyvaukime Mišiose sąmoningai ir su pasitikėjimu. Savo Žodžiu Jis mus gali perkeisti taip greitai, kaip išgydė raupsuotąjį.

Vincas Kolyčius

Evangelizacinį katechetinį lankstinuką (12 p.) galima užsisakyti redakcijoje.