Meditacija
Pradedame gavėnios laikotarpį, dažnai siejamą su atgaila. Šį svarbų liturginių metų laikotarpį galime suvokti ir kaip naują pradžią. Pirmame skaitinyje pasakojama apie sandorą, kurią Dievas sudarė su Nojumi, pasibaigus pragaištingam tvanui. Tvanas suprantamas kaip žmonijos nuodėmingumo ir nusigręžimo nuo Dievo padarinys. Tačiau Dievo meilė yra tokia didelė, dažnai mums net nevokiama, Jis gailisi visų ir nenori, kad jie pražūtų. Antrame skaitinyje apaštalas Petras rašo: „Kristus vieną kartą numirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą.“
Evangelijoje skaitome, kad Jėzus, sugrįžęs iš dykumos, kur buvo gundomas, skelbia: „Atėjo metas. Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ Jėzus kviečia atsiversti, nes atsivertimas reikalingas ne tik pagonims, bet ir kiekvienam krikščioniui. Atsivertimas yra ne vienkartinis įvykis. Jis turi vykti nuolatos. Kad įvyktų tikras atsivertimas, būtina įsisamoninti, jog pats Dievas mus kviečia keisti savo gyvenimą, keisti savo mąstyseną, keisti savo gyvenimo kryptį, jeigu ji yra nuodėminga ir neveda prie Dievo. Neužtenka tik gailėtis už savo nuodėmes, reikia nekęsti nuodėmės ir žvelgti į viską iš kitokios perspektyvos, prisimenant Jėzaus Kristaus mokymą. Ir šiandien Jėzaus žodžiai „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“ tebegalioja visiems mums.
Jėzus buvo gundomas dykumoje. Būsime gundomi ir mes. Dykuma yra tarsi nuodėmės paveiktas pasaulis, kuriame žmonės tampa panašūs į žvėris. Ir būdami toje „dykumoje“ mes turime laisvą valią rinktis gėrį ar blogį. Viskas priklauso nuo mūsų. Kai sunku, prašykime Šventosios Dvasios pagalbos.
Šią gavėnią skirkime daugiau laiko maldai ir Šventojo Rašto skaitymui, kad išgyventume didesnį artumą su Jėzumi ir dangiškuoju Tėvu. Šios dienos psalmės žodžiai tebūna mūsų malda: „Parodyk man savo kelius, Viešpatie, mokyk mane savo takų.“
Vincas Kolyčius
