ŽODIS tarp mūsų

Skaityk, mąstyk, melskis, veik

© ŽODIS tarp mūsų
 ››› 
Archyvas
 ››› 
2007
 ››› 
lapkritis–gruodis
 ››› 
Straipsnis 4
Keturi lengvi lectio divina žingsniai

James Martin SJ

Pirmąsyk aptikęs terminą lectio divina (pažodžiui „šventasis skaitymas“), įsivaizdavau senus vienuolius, tyliame kambaryje susikaupusius ties viduramžių rankraščiais. Saulės spinduliai, įspindę pro spalvoto stiklo langus, apšvietė jų vartomus puslapius. Bet šis vaizduotės sukurtas reginys buvo toks tolimas mano patirčiai.

Įstojęs į jėzuitų noviciatą buvau supažindintas su senąja lectio divina praktika. Ji man tapo priimtina ir suprantama. Šį maldos metodą taiko ne tik vienuoliai, bet ir itin veiklūs, pasaulyje besidarbuojantys žmonės.

Paprasta prieiga

Lectio divina – būdas sutikti Dievą pasitelkus Šventąjį Raštą – paprastai pasirenkama kuri nors Biblijos ištrauka, ji tampa šios maldos pamatu. Yra daug prieigų prie lectio, bet bene lengviausią siūlo mano Naujojo Testamento profesorius tėvas Daniel J. Harrington SJ. Jis šią maldą suskirsto į keturis žingsnius. Pavyzdžiui, paskaitykime evangelisto Luko atpasakojamą istoriją apie Jėzų, pamokslaujantį Nazareto sinagogoje (Lk 4, 16–30).

1. Skaitymas. Kas sakoma tekste? Pirmiausia skaitai tekstą klausdamas savęs: Kas šioje Biblijos pastraipoje vyksta? Kartais Biblijos komentarai padeda geriau suprasti kontekstą.

Skaitydamas mūsų pasirinktą Luko evangelijos pastraipą prisimink, kad Jėzus yra Nazareto sinagogoje, skaito žydų Šventąjį Raštą. Pradėdamas viešąją tarnystę Jis savo gimtojo miestelio žmonėms atskleidžia, kas esąs ir kokia Jo misija. Jėzaus klausytojus turėjo priblokšti, kaip, jų akimis, šis vietos bernaitis aiškina pranašą Izaiją: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai.“ Kitaip sakant, aš esu Rašto išsipildymas!

Iš pradžių maloniai klausęsi Jėzaus žmonės vėliau sukilo prieš Jį ir vos Jo neužmušė. Bet Jam pavyko kažkaip praeiti tarp jų ir pasišalinti. Neveltui ši pastraipa kartais vadinama „Atmetimu Nazarete“.

2. Meditacija. Ką Dievas man sako per šį tekstą? Klausi savęs, ar Dievas tau ką nors norėjo atskleisti šia pastraipa. Dažnai tai vertėtų susieti su savo gyvenimu.

Pavyzdžiui, ar pasitaikė situacijų ar įvykių, kai jauteisi šaukiamas pranašauti, nors dėl to tau būtų grėsęs atmetimas. Evangelijos istorijoje Jėzus tik-riausiai numanė, kad jo žinia bus sutikta nepalankiai, bet vis tiek ją skelbė. Ar ir tu kada nors jauteisi raginamas žengti tokį drąsų žingsnį? Galbūt tokį padrąsinimą Dievas nori tau perduoti.

3. Malda. Ką norėčiau pasakyti Dievui perskaitęs tekstą? Apmąstęs pastraipą, pamatau, kad ko nors baiminuosi arba esu kviečiamas ko nors imtis. Jei tai reiškia, kad turiu užstoti skriaudžiamą žmogų arba pats drąsiai ginti tiesą, mane gali apimti baimė. Galiu pradėti būgštauti, kad būsiu atmestas kaip Jėzus. Gal net imsiu bijoti, kad mane paliks draugai, nes ir Jėzų atmetė Jo miestelio gyventojai.

Kita vertus, Jėzaus pavyzdys mane gali ir sustiprinti. Gali mąstyti, kad visiems pranašams teko patirti baimę, kai buvo pašaukti pranašo tarnystei. Tačiau, nepaisant savo baimės, jie sekė Jėzumi, kaip Jis pasitikėjo Dievu. Melsdamasis Dievui atskleisk savo jausmus. Būk nuoširdus ir nesijaudink, nes Dievas valdo visus mūsų jausmus.

4. Veikimas. Ką noriu daryti remdamasis savo malda? Malda mus turi paskatinti veikti, nors tas veikimas gali paprasčiausiai būti didesnė atjauta ir ištikimybė.

Perskaičius istoriją apie Jėzų sina-gogoje, apsvarsčius, ką Dievas sako, ir išsakius Dievui savo jausmus bei mintis, ateina metas ką nors daryti. Galbūt nuspręsi drąsiau užstoti skriaudžiamus žmones. Galbūt atleisi tave įžeidusiam žmogui. Galbūt pajusi, kad tau kol kas reikia daugiau melstis nei veikti. Taigi dabar metas leisti savo maldai virsti veiksmais.

Skonėtis ir klausytis

Kitas, šiek tiek kitoks, lectio divina būdas – leisti sau sustoti ties pasirinktos Šventojo Rašto ištraukos vienu žodžiu ar fraze. Tu tiesiog skonėjiesi tekstu, taip darydavo šv. Ignacas Lojola. Taip skaityti ypač dera psalmes.

Tarkime, skaitome 23-ąją psalmę, prasidedančią žodžiais „VIEŠPATS yra mano Ganytojas“. Skaitydamas eilutę: „Žaliose pievose mane paguldo, prie ramių tvenkinių gano“, gali mąstyti, kokius jausmus tau sukelia žalios pievos. Jei esi į darbus įsisukęs žmogus, galbūt šių žodžių apmąstymas suteiks tau progą pailsėti Dievo akivaizdoje. Tinka prisiminti vietas, kurios tau yra tarytum žalios atgaivos pievos, ir už jas Dievui padėkoti. Taigi tavo lectio gali būti paprastas dėkingumas ir atgaivos malda.

Dievas su mumis bendrauja daugeliu būdų. Lectio divina tėra vienas Dievo kalbėjimo būdas. Jis į mus prabilti gali šv. Mišiose, priimant sakramentus, per kasdienius įvykius ar žmones, per gamtą, muziką ir meną. Dievas visada į mus kreipiasi. Tad melsdamasis įdėmiai klausykis!