Straipsniai

Tėvas Jacques Philippe
MALDA KRIZĖS METU

Praėję aštuoniolika mėnesių buvo sunkūs. Tikriausiai patyrėme trapumo ir netikrumo jausmą... Vis dėlto ši patirtis gali būti ir kvietimas priartėti prie Dievo, taip pat sustiprinti savo maldos gyvenimą. Dievas yra amžinoji uola (plg. Iz 26, 4) – vienintelė mūsų priebėga, apsauga ir tikroji viltis. Mums reikia iš naujo atrasti ir sustiprinti ryšį su Dievu, kad nepasiduotume nerimui ir nenustotume drąsos. Dievas išmėginimų metui atėjus priartėja prie mūsų. Jis yra tas, kuris mus be galo myli ir veržiasi palaikyti ir padrąsinti.

Tėvas Jacques Philippe
MŪSŲ VILTIES LIUDIJIMAS

Kiekvienam krikščioniui kyla klausimas: kaip esu kviečiamas šiandien liudyti Jėzų Kristų? Ir žodžiais, ir meilės darbais, ir netgi savo kentėjimais. Ir tiesiog skleisdamas Evangelijos kvapsnį, mielą Kristaus kvapą. Turime leistis persmelkiami malonaus Kristaus kvapo, turime melsti Šventąją Dvasią padengti mus nuo galvos iki kojų savo kvapiuoju patepimu. Iš ko sudaryti šie Šventosios Dvasios kvepalai? Iš džiaugsmo, paprastumo, nuolankumo, malonumo, švelnumo, tyrumo, pasitikėjimo, gailestingumo, taikos, ramybės ir vilties! Šie kvepalai – tai mūsų gyvenimo būdas – mūsų priklausymas Kristui. Mūsų gyvenimas tebūna išlietas iš meilės, o jo kvapas tepasklinda po visą pasaulį, traukdamas žmonių širdis prie Jėzaus. Tada evangelizuosime netgi nepraverdami lūpų.

Tėvas Jacques Philippe
TYLIOJO ŠVENTOJO IŠMINTIS

Popiežiaus Pranciškaus praėjusį gruodį paskelbti Šventojo Juozapo metai yra vilties ženklas. Šiais sunkiais laikais Juozapas nepailsdamas mus globoja ir veda. Jis saugojo kūdikį Jėzų ir Jo Motiną, tad galime pasikliauti – jis saugos ir šiandienos Bažnyčią. Juozapas vadinamas Atpirkėjo Globėju, taip nusakant kuklų, bet nepaprastai svarbų jo vaidmenį išgelbėjimo istorijoje. Dievas išsirinko šį teisųjį vyrą sergėti slėpiningas ir gležnas šios istorijos užuomazgas: Mergelės Marijos slėpinį ir Kūdikio Jėzaus slėpinį. Šiame straipsnelyje autorius dalijasi apmąstymais apie šventojo Juozapo vaidmenį mūsų gyvenime ir ko jis mus gali išmokyti šiandienio pasaulio krizės akivaizdoje.

Bruno Moriconi OCD
PSALMIŲ MALDA

Tik pats Dievas žino, kaip derėtų kreiptis į Jį, tačiau Jis per visą išgelbėjimo istoriją – per visus Dievo tautos „mokyklinius“ metus – ją lavino ir taip pamažėl išmokė kalbos ir žodžių, kuriais derėtų Jo šauktis kilus bet kokiam reikalui. Tai psalmių žodžiai, įkvėpti Dievo Dvasios. Psalmės – tai šimto penkiasdešimties pakopų kopėčios tarp gyvenimo ir mirties (A. Chouraqui), tarp mūsų bejėgystės ir Dievo galybės. Nuo jų pakopų kyla ir ant jų leidžiasi angelai, kaip ir ant Jokūbo kopėčių (plg. Pr 28, 12; Jn 1, 51), nešini visais žmonių jausmais. Džiaugsmu, gyriumi, nerimu, kalte ir dėkingumu, į kurį psalmės kreipia, kurio moko ir kurį paverčia galybe Dievui priimtino gyriaus.