Straipsniai

REIKIA

Išgirdus Jėzų, sakantį: „Man reikia būti savo Tėvo namuose“, atrodo, kad Jis neturi pasirinkimo, yra priremtas prie sienos. Bet argi gali taip būti, juk Jis – Dievas? Ar gali Jėzus jaustis priverstas ar įpareigotas? Negi Jis labiau nei bet kuris iš mūsų nėra laisvas daryti ką panorėjęs? Viena vertus, Jėzus – visiškai laisvas. Kita vertus, Jėzus kasdien jautė pareigą daryti tai, ko iš Jo norėjo Tėvas. Tai buvo Jo vidinė pareiga, o ne išorinė prievarta. Tėvas neverčia savo Sūnaus paklusti. Kažkas Jėzaus viduje ragino Jį atiduoti savo gyvenimą Tėvui, tarti „taip“ Tėvo valiai ir sekti Tėvo nurodytu keliu.

SAVO TĖVO NAMUOSE

Kad ir kaip Jėzus mėgo Šventyklą, Jis suvokė, kad Dievas savo tautai yra numatęs dar kai ką geresnio. Šį naująjį Dievo sumanymą Jis atskleidė lankydamasis Jeruzalėje. Jėzus žydų vadovams paskelbė, kad tai Jis yra naujoji Viešpaties Šventykla. „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ (Jn 2, 19). Ką Jėzus turėjo galvoje? Jis skelbė, kad Jis, Dievo Sūnus, taps naująja Dievo ir Jo tautos susitikimo vieta. Iki Jam ateinant Šventykla buvo išskirtinė vieta, kurioje žydai galingiausiu būdu susitikdavo su Dievu. Tačiau dabar Jėzuje Dievas sukūrė naują ypatingą dangaus ir žemės susitikimo erdvę.

MANO TĖVO REIKALAI

Jėzaus žodžius, pasakytus Šventykloje Jį atradusiems tėvams, galima iš graikų kalbos išversti keleriopai. Dauguma vertėjų renkasi versti „man reikia būti savo Tėvo namuose“, nes Jėzus tuos žodžius pasakė būdamas Šventykloje. Tačiau juos galima versti ir „man reikia būti savo Tėvo reikaluose“ arba „turiu užsiimti savo Tėvo dalykais“. Šiame straipsnelyje rašome, kodėl Jėzui reikėjo būti savo Tėvo reikaluose, ir aptariame, kas tai per „reikalai“.

„KAS MANE PALIETĖ?“

Žmonės stengdavosi paliesti Jėzų, nes tikėjo pagysiantys. Ir išties pagydavo. Pats Jėzus irgi nevengdavo liesti žmonių juos guosdamas, gydydamas, stiprindamas. Jo prisilietimai neša džiaugsmą ir palaimą. Ir dabar Jėzus mus liečia priimančius Eucharistiją.