2024 m. lapkritis–gruodis
Kelkis, nušviski!
Tavoji šviesa atėjo, VIEŠPATIES šlovė virš tavęs sušvito. Iz 60, 1 |
|
StraipsniaiMALONĖ LAUKTI VIEŠPATIESMarija, ištarusi fiat – tebūnie – ir taip sutikusi išnešioti ir pagimdyti Dievo Sūnų, turėjo laukti ilgus devynis mėnesius, kol galėjo Jį gimusį paimti ant rankų. Galime įsivaizduoti, kaip Marija tuos mėnesius jaudinosi, kaip diena iš dienos vis labiau laukė užgimsiančio vaikelio. Tačiau ji nesėdėjo sudėjusi rankų. Palikusi Nazaretą išsiskubino aplankyti Elzbietos. Sugrįžusi iš Elzbietos namų Marija drauge su Juozapu rengė savo namus užgimsiančiam vaikeliui. Taigi Marija mums rodo, kad laukimas nėra kažkas pasyvaus, tai ne sustingimas, o judėjimas, veikimas, lūkestis. LAUKIANT, KOL DIEVO PLANAS IŠSIPILDYSSimeonas buvo teisus ir dievobaimingas vyras, ilgai laukęs, kol pamatys Mesiją Viešpatį (plg. Lk 2, 25. 26). Tačiau laukdamas Simeonas niekada nepaliovė tikėjęs, kad įvyks tai, ką Šventoji Dvasia jam pažadėjo. Vieną dieną nuėjęs į šventyklą jis pamatė Mariją ir Juozapą su kūdikiu Jėzumi ir tuojau suprato, kad šis vaikelis yra Tas, kurį Dievas atsiuntė išgelbėti savo tautos. Buvo verta laukti! LAUKTI DIEVO KLUSNIA ŠIRDIMIMarija žinojo, kad Dievas jai suteikė ypatingą pašaukimą – pagimdyti Jo Sūnų. O Simeono pranašystė jai atskleidė, kad šis pašaukimas apima ir kančią, skausmą. Galbūt ji nenumanė, kada ir kaip kentėsianti, bet suprato, kad jai teks laukti. Laukti, kol Jėzus užaugs, kol ims vykdyti savo misiją... Tačiau užuot susirūpinus dėl ateities, Marija ramiai laukė klusnia ir atsidavusia Viešpačiui širdimi. Jos angelui ištartas fiat aprėpė ne tik sutikimą tapti Jėzaus motina, bet ir sutikimą su viskuo, ką Dievas numatė jos ir jos Sūnaus gyvenimui. Kardinolas Raniero Cantalamessa OFM Cap.
|