Straipsniai

JĖZAUS ŠIRDIES LOBYNAS

Viena iš gerai žinomų maldos formų yra litanija. Iš graikų kalbos išvertus šis žodis reiškia prašymus, maldavimus. Tikinti liaudis sukūrė daugybę litanijų, kuriomis kreipiamasi į Jėzų, Mergelę Mariją, šventuosius. Daugelio iš jų kreipiniai grindžiami Šventuoju Raštu arba tiesiog atspindi Bažnyčios skelbiamas tikėjimo tiesas. Iš daugybės litanijų Bažnyčia kelias svarbiausias yra patvirtinusi kaip visuotinai reikšmingas ir viešai kalbėtinas ar giedotinas liturgijoje ir kitose pamaldose. Pirmoji Švenčiausiosios Jėzaus Širdies litanija surašyta pačioje XVII amžiaus pradžioje. Vėliau, jau XIX amžiaus pabaigoje, šią pamaldumu Jėzaus Širdžiai užsidegusiųjų sudarytą litaniją Šventasis Sostas peržiūrėjo ir patvirtino. Prie iki tol buvusių dvidešimt septynių litanijos kreipinių į Jėzaus Širdį pridėti dar šeši, taigi iš viso dabar jų yra trisdešimt trys – po vieną pagerbiant kiekvienus Jėzaus žemiškojo gyvenimo metus.

Apmąstykime šios įstabios litanijos kreipinius, atskleidžiančius mums Jėzaus Širdies gelmes. Pasak popiežiaus Jono Pauliaus II, per savo Sūnaus Širdį Dievas Tėvas, gyvenantis neprieinamoje šviesoje (plg. 1 Tim 6, 16), priartėja prie mūsų širdžių ir ateina į jas. Per Jėzaus Širdį ne tik pažįstame Jį patį, bet ir pasineriame į gyvąjį triasmenį Dievą. Jėzaus, tikro Dievo ir tikro žmogaus, Širdyje ir per Ją maldaujame: Pasigailėk mūsų!