Straipsniai

Joe Difato
IŠSIRINKAU TAVE

„Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų“ (Jn 15, 16), – sako Jėzus. Taip Jis sustiprina savo mokinius ir paaiškina, kokią misiją jiems suteikia. Jis norėjo juos parengti tam metui, kai Jis bus nukryžiuotas ir paimtas nuo jų. Jėzus žinojo, kaip sunku atsisveikinti, tad guodė mokinius ir pasakė tai, kas juos turėjo palaikyti. Šią Gavėnią Jėzus ir mums sako tą patį, ką sakė savo mokiniams per Paskutinę vakarienę. Jėzus trokšta mus įtikinti, kad Jis mus išsirinko, patepė Jo misijai vykdyti ir nori mums padėti subrandinti vaisių savo gyvenime.

Joe Difato
PASKYRIAU TAVE

Visa Gavėnia gali būti malonės metas, ypatingųjų susitikimų, padedančių mums tapti mažiems Dievo ir kitų žmonių akivaizdoje, metas. Gavėnia gali būti susitikimų su Dievu metas, susitikimų su Juo maldoje ir Jo gailestingumo bei meilės patyrimo metas. Gavėnia taip pat gali būti metas rasti progų „vieni kitiems su meile tarnauti“ (Gal 5, 13). Tad pasinaudokime tomis Dievo teikiamomis ypatingųjų susitikimų progomis. Susitikimų šeimoje, susitikimų su draugais, su vargšais... Padarykime visa, ką įstengiame, kad parodytume jiems savo meilę. Pakylėkime, padrąsinkime ir įkvėpkime kitus. Būkime kitiems kuo atlaidesni. Trumpai tariant, visada būkime kiekvienam sutiktajam Jėzaus paveikslas.

Joe Difato
PASILIKIME DIEVO MEILĖJE

Jėzus mus prašo šią Gavėnią sunokinti išliekančių vaisių. Tad stenkimės iš visų jėgų šias keturiasdešimt dienų pasilikti Jame. Kuo dažniau eikime į šventąsias Mišias. Kasdien atraskime laiko maldai ir Šventojo Rašto skaitymui. Atkakliai priešinkimės pagundoms. Jėzus mums sakė: „Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mt 5, 16). Tad stenkimės būti šviesa kiekvienam mūsų aplinkos žmogui. Ypač stenkimės šviesti savo šeimose. Stenkimės būti dosnesni vargšams, pabėgėliams, vyresnio amžiaus žmonėms, stokojantiesiems. O su savo draugais, pažįstamais ir kaimynais elkimės taip pat atlaidžiai ir maloniai, kaip su mumis elgiasi Jėzus.

Bruno Moriconi OCD
PSALMIŲ MALDA

(Tęsinys)

Pažinus, kad pats esi Dievo mylimas, apima tikrumas. Jis guodžia psalmininką ir leidžia jam pakelti galvą. Iš tiesų žmogus egzistuoja ne todėl, kad mąsto (pasak Descartes’o, cogito, ergo sum – „mąstau, vadinasi, esu“), o tik todėl, kad žino, jog jis pats yra mąstomas (remdamasis bibline mąstysena Karlas Barth’as formuluoja: cogitor, ergo sum – „esu mąstomas, vadinasi, esu“). Psalmininkas nusikrato nakties košmarų slėpiningai suvokęs, kad Dievo akys į jį švelniai žvelgė dar jam net negimus, tuo metu, kai buvo slapta kuriamas, ir visos jo dienos buvo suskaičiuotos (plg. Ps 139, 15–18). Taigi čia glūdi jo tikrumas. Jis tarsi norėtų pasakyti tai, ką sako Paulius: „Žinau, kuo įtikėjau, ir esu tikras“ (2 Tim 1, 12).