IŠLAISVINIMAS
Pasakojimas apie Juozapą taip laimingai baigiasi, kad atrodo neįtikėtinas. Juozapo gebėjimas išlaikyti ramybę nepaisant patirto skausmingo neteisingumo – toks didvyriškas, kad, regis, laikytinas tik žavia pasaka. Bet pasakojimas apie Juozapą ir jo brolius surašytas Biblijoje. Taigi jis nėra pramanas. Šis pasakojimas yra įkvėpto Dievo žodžio dalis, Jo apreiškimo dalis. Tai vienas iš daugelio Šventojo Rašto pasakojimų, nurodančių į Jėzų ir padedančių įžvelgti, kokį gyvenimą gyventi Jis mus pašaukė.
Pavyzdžiui, Juozapą broliai pardavė už dvidešimt sidabrinių, o Jėzų Judas išdavė už trisdešimt sidabrinių. Jėzus, kaip ir Juozapas, buvo melagingai apkaltintas. Kalėjime Juozapas sutiko du kalinius – faraono vynininką ir vyriausiąjį kepėją. Vienas buvo išlaisvintas, o antrasis ne. Šalia Jėzaus buvo nukryžiuoti du kaliniai. Vienas iš jų įžengė į rojų, o antrasis ne. Juozapas buvo išaukštintas – tapo faraono dešiniąja ranka. Jėzus irgi buvo išaukštintas – Jis sėdi Dievo dešinėje. Ir Juozapas, ir Jėzus mums rodo, kaip elgtis ištikus nelaimei, patiriant neteisingumą ar neapykantą.
Praeities geluonis
O kaip elgiamės mes? Sunku pakilti virš savo kančių, sunku atleisti taip, kaip Juozapas atleido savo skriaudėjams. Maloniai atsiliepiame, kai jaučiamės palaiminti, bet dažniausiai kitaip reaguojame, jei kas nors mus įžeidžia. Pajuntame, kad dovanoti yra sunku. Į galvą lenda žiaurios mintys, iš lūpų skrieja negailestingi žodžiai. Įžeisti taip lengvai pasiduodame apmaudui, trokštame atkeršyti įžeidėjui.
Užuot apmaudavę, verčiau leiskimės gydomi, leiskime apvalyti savo žaizdas, pašalinti negatyvias nuostatas, atgaivinti viltį ir pasitikėjimą. Viešpats ima gydyti, kai Jam atsiveriame ir paprašome palytėti mūsų žaizdotus prisiminimus ir ištraukti iš jų geluonį. Gydymas – vienas didžiausių palaiminimų, Dievo dosniai išlietų Bažnyčiai pastaraisiais dešimtmečiais. Žmonės visame pasaulyje pripažįsta praeities svarbą, atpažįsta praeities išgyvenimų padarinius dabarčiai ir meldžia Viešpatį juos išgydyti. Daugybėje parapijų vyksta gydymo Mišios, meldžiamasi užtarimo malda prašant išgydymo. Išgydymo maldai atsidėję daug žmonių, netgi susibūrusios išgydymo maldos komandos, kurių nariai meldžia kitiems sveikatos. Žmonės būriais traukia pas Jėzų, Didįjį Gydytoją, ir meldžia juos atnaujinti, išgydyti, o Jėzus atsiliepia į jų maldavimus!
Dievas nenori, kad Jo vaikus kankintų gyvenimo kovose atsivėrusios žaizdos. Jis pasiuntė Jėzų mūsų gydyti, gydyti mūsų dvasios ir kūno. Jis pasiuntė Jėzų mūsų išlaisvinti ne tik iš tiesioginės nuodėmės vergijos, bet ir iš netiesioginių jos padarinių, taigi ir iš sužalotų santykių. Jėzui patinka valyti mūsų žaizdas. Jis trokšta išvaduoti mūsų atmintį nuo skausmingų prisiminimų, Jam rūpi atsiųsti mums paguodos ir meilės minčių. Jėzaus išgydyti atsiminsime skausmingus įvykius, kaip Juozapas nepamiršo vergystės metų ir įkalinimo, bet tų prisiminimų kartėlis bus pranykęs, geluonis bus ištrauktas iš jų. Su tais prisiminimais susijęs skausmas pranyks, tad jie mūsų jau nebekaustys, nebedrums ir netemdys mūsų santykių.
Du perspėjimai
Norime patikslinti porą dalykų. Pirma, kalbėdami apie prisiminimų išgydymą, turime galvoje praeities žaizdas, neleidžiančias mums išsivaduoti iš baimės, pykčio, susirūpinimo ar kartėlio. Kalbame ne apie kasdienius įvykius, ne apie smulkmenas ar kasdienius nesklandumus, bet apie svarbius įvykius, smarkiai paveikusius mūsų santykius su kitais žmonėmis.
Antra, svarbu žinoti, kad gana dažnai nepakanka vien melsti išgydymo, tokią maldą turi lydėti patyrusio dvasios vadovo patarimai, kartais reikalinga ir krikščionio psichologo pagalba. Būna tokių gilių žaizdų ir tokių įvairialypių padarinių, kad tiesiog būtina išmintingo ir patyrusio žmogaus pagalba. Tokiais atvejais verta kreiptis į parapijos tarnautojus arba į vyskupijos centrus ar tarnybas, veikiančius šioje srityje.
Trokštant vidinio išgydymo ypač svarbu rūpestingai peržvelgti savo praeitį. Kokius prisiminimus Viešpačiui turiu atnešti ir Jam visiškai patikėti? Kartais atsakymas būna tiesiog akivaizdus, o kartais reikia tyliai pasėdėti ir pamąstyti, nuodugniau pagvildenti savo santykius. Galbūt prireiks prisiminti vaikystę ar jaunystę, to meto santykius. Pasitaiko, kad tai, kas įvyko prieš daugelį metų, ir toliau mus vargina, kreipia mūsų mintis nederama vaga ir taip žaloja nūdienius mūsų santykius. Tad skirkime laiko apmąstymui ir nepamirškime paprašyti Šventąją Dvasią pagalbos.
Dažniausiai žinome, kokios mūsų žaizdos yra skaudžiausios, numanome, kaip jos paveikė mus. Tad nesunku įvardyti, kaip tos praeityje įgytos žaizdos apsunkina dabartinius mūsų santykius. Bet kartais pasitaiko, kad negalime tiksliai įvardyti savo vargų ir žaizdų priežasties. Būna, kad jaučiamės prislėgti ar supančioti, o kodėl taip yra nenumanome. Štai tada itin praverčia patyręs patarėjas, dvasios vadovas ar palydėtojas. Juk visiems mums kartais pasitaiko: nežinome, kas ir kodėl mus slegia.
Vidinio išgydymo malda
Dvasiniai patarėjai bei vadovai gali paliudyti, kad daugybė žmonių išgyja maldos tarnystės dėka. Nors kai kam atrodo, kad vidinio išgydymo malda gali melstis tik ypač šventi žmonės, iš tiesų visi galime ir turime melsti išgydymo sau ar saviesiems. Tereikia žengti kelis paprastus žingsnius.
Pirmas, pats akivaizdžiausias žingsnis – tikėti, kad Jėzus nori išgydyti žaizdotą atmintį. Tad pradėję melstis išpažinkime tikėjimą. Sakykime Jėzui, kad Juo tikime, ir prašykime Jį padėti įveikti visas abejones ir bet kokį netikėjimą.
Antras žingsnis – stenkimės atleisti. Atleiskime mus įžeidusiam žmogui, dovanokime už iki šiol ramybės nedavusį, vis keldavusį skausmingus prisiminimus įskaudinimą. Sykiu Dievo prašykime atleisti, kad galbūt ir patys kuo nors prisidėjome, jog tie santykiai pairo, tapo žaizdoti. Priimkime Susitaikinimo sakramentą, leiskimės apvalomi Dievo gailestingumo.
O tada melskime Jėzų padėti vaizduotėje atkurti mus sužeidusią situaciją. Papasakokime Jam, kas įvyko. Įsivaizduokime Jėzų, sėdintį šalia mūsų, įdėmiai mūsų klausantį ir dosniai teikiantį paguodą.
Išsakę Jėzui viską, kas gulėjo ant širdies, melskime išgydymo. Gal tiks šie ar panašūs žodžiai: Jėzau, Tu mirei už mūsų nuodėmes. Tu esi didysis Gydytojas, tikiu, kad gali mane išgydyti. Kaip Bartimiejus, vis kartokime savo maldą (plg. Mk 10, 46–52). Kaip šimtininkas, sakykime Jėzui: „Tik tark žodį, ir aš pasveiksiu“ (plg. Mt 8, 8).
Galiausiai įsiklausykime, ką Jėzus mums sako, ką Jis sujudina širdyje atsiliepdamas į mūsų maldas. Galbūt melsdamiesi pajusime, kad Jėzus tarsi paėmė mus už rankos ir meiliai, atjaučiančiai pažvelgė į akis. O gal Jis mums primins Šventojo Rašto eilutę ir skausmą kaip ranka atims. Jis užlies mus savo meile ir ramybe, leis patikėti, kad mūsų nesmerkia ir nemąsto apie mus prastai.
Daugeliu atvejų melsti išgydymo – tai tiesiog mylėti ir atjausti. Daugybė žmonių išgijo ne todėl, kad už juos meldęsis žmogus turėjo ypatingų galių ar gebėjimų, bet kad parodė jiems meilę ir rūpestį. Praeities žaizdas užgydo ir šiltas, drąsinantis žodis ar tiesiog kito žmogaus buvimas šalia.
Apie vienybę
Pirmajame straipsnelyje atkreipėme dėmesį, kad Šventajame Rašte daug pasakojimų apie pažeistus santykius. Baigdami šį straipsnelį norime atkreipti dėmesį, kad daugumą aprašytų santykių Viešpats išgydė. Pats Jėzus yra didysis gydytojas ir taikintojas. Jis suvedė draugėn dvylika apaštalų ir daugybę kitų mokinių – be galo skirtingus žmones. Nepaisydamas jų skirtybių, Jėzus įkūrė naują tikėjimo bendruomenę. Savo Dvasia Jis įveikė nesantaikos plyšius tarp apaštalų, tarp pagonių ir žydų, turtuolių ir vargšų, vyrų ir moterų (plg. Gal 3, 27–29).
Jėzuje slypi vienybė. Per Paskutinę vakarienę Jis meldėsi, kad visi būtų viena, kad visi taptume viena tauta, vienijama meilės. Jėzus meldė, kad Jo Tėvo meilė pripildytų ir suvienytų visus mus, kad išgydytų visus susiskaldymus ir įveiktų visas nuodėmingas nuostatas (plg. Jn 17, 20–26). Santykių išgydymas nėra nesvarbi Jėzaus misijos dalis. Tai pati Jo pašaukimo šerdis. Jam patinka gydyti. Tad įsileiskime Jo pažadą į širdį ir priimkime Jo gydomąjį prisilietimą.
